Turbūt nė nesusimąstote, kodėl kartais, visą dieną plušėję ir tvarkę svarbius reikalus, vakare jaučiatės žvalutėliai, o kartais, atrodo, ničnieko nenuveikę, vos pasiekiate lovą...

Mūsų organizmas – tai sudėtingas mechanizmas. Elgiantis tinkamai, jis gali pakelti milžiniškus krūvius ir vis tiek veikti tiksliai it laikrodis. Todėl dar keisčiau, kodėl, kai nėra visiškai jokio reikalo persitempti, jėgos staiga mus apleidžia.

Mokslininkai, ilgai tyrę šį fenomeną, pagaliau paskelbė nustatę penkis veiksnius, kuriuos būtų galima drąsiai pavadinti energiniais vampyrais.

Dehidracija

Ši būsena itin būdinga vasarą. Kai organizmas neturi galimybės papildyti prarastų skysčių atsargų, tampame apatiški, vangūs, sunkiau mąstome ir netgi lėčiau judame. Todėl įpraskite kasdien išgerti ne mažiau kaip du litrus skysčių (daugiau ir nereikia, antraip galite pradėti tinti).

Pageidautina iš ryto dar tuščiu skrandžiu išgerti stiklinę paprasto vandens – tai pagreitins medžiagų apykaitą ir suteiks žvalumo.

Mobilieji telefonai

Amerikos mokslininkai pripažino mobiliuosius telefonus vienais pagrindinių normalaus miego priešų.

Kas penktas 19–30 metų amžiaus žmogus bent porą kartų per savaitę yra telefono skambučio ar trumposios žinutės signalo pažadinamas pirma laiko – tai yra dar būnant gilaus miego fazėje. Po tokio „šalto dušo“ paskui visą dieną juntamas silpnumas, glebumas.

Be to, mobiliojo ryšio priemonių naudojimas prieš pat miegą smarkiai įaudrina galvos smegenų neuronus ir padidina jų aktyvumą. Rezultatas daugeliui turbūt pažįstamas: lyg ir norisi miego, tačiau niekaip nepavyksta išjungti smegenų – jos audžia vieną mintį po kitos ir niekaip neleidžia užmigti. Nenuostabu, kad tokią naktį jau tinkamai nebepailsima.


Dėl visų šių priežasčių patariama visus svarbius pokalbius telefonu užbaigti iki miego likus bent pusantros – dviem valandoms. Ir jokiu būdu nedėkite mobiliojo telefono po pagalve, neužmikite laikydami jį rankoje – tegul guli sau ant naktinio stalelio bent už metro nuo jūsų galvos.

Kai kurie vaistai

Yra gana daug vaistinių preparatų, kurių šalutinis poveikis pasireiškia glebumu ir mieguistumu. Jiems taip pat priskiriami senesnės kartos vaistai nuo alergijos (naujos kartos antihistamininiai preparatai šio trūkumo jau nebeturi).

Apatiją gali sukelti net visiškai natūralios raminamosios priemonės, pavyzdžiui, sukatžolė ar jonažolės ekstraktas. Todėl tokias žoleles geriau vartoti prieš miegą.

Netaisyklingos treniruotės

Gerai suplanuoti fiziniai krūviai turi užtikrinti energijos antplūdį. Jeigu po treniruotės sporto klube vos parvelkate kojas iki namų, tai jau nėra normalu.

Netaisyklinga treniruočių sistema gali paskatinti didesnį kortizolio – streso hormono – išsiskyrimą organizme. O didelis kortizolio kiekis neigiamai veikia raumenų ir kraujagyslių tonusą.

Geležies trūkumas

Tai viena dažniausiai pasitaikančių greito energijos išeikvojimo priežasčių.

Geležis aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, hemoglobino, kvėpavimo fermentų gamyboje, todėl nepaprastai svarbi mūsų organizmui. O jis šį elementą lengviausiai pasisavina iš jautienos ir veršienos kepenų, kiek prasčiau – iš augalinių produktų: grikių, žaliųjų obuolių, raudonųjų pupelių.