Specialistai perspėja, kad besibaigiant vasarai vertėtų būti budriems – rugpjūtį tradiciškai pastebima antroji erkių suaktyvėjimo banga. Vykstant į parkus, miškus ar savo namų kieme prisėdus ant žolės derėtų nepamiršti atsargumo priemonių.

Lietuva bei kaimynės šalys Latvija ir Estija laikomos didžiausiais erkinio encefalito židiniais Europoje. Lietuvos miškuose knibžda erkės, užkrėstos erkinio encefalito virusu ir Laimo ligos sukėlėjais. Vilniuje išskiriamos kelios zonos, kuriose dažniausiai randama Laimo ligos židinių – tai Vingio parkas, Bukčių miškas, Žaliųjų ežerų teritorija, Turniškės, Valakupių poilsiavietė, Visorių ir Bajorų miško parkas, Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai, teritorija prie Ozo, Topelių ežero apylinkės. Pavienių Laimo ligos atvejų yra pasitaikę Avižieniuose, Mickūnuose, Lavoriškėse, Dūkštų apylinkėse.

Užfiksuota, kad didžiausia erkių „puota“ vyksta masinių renginių – koncertų ir iškylų gamtoje metu. Dėl to specialistai tokių renginių dalyvius ragina būti budriais, ypač, kai kviečiama vykti į erkių pamėgtas vietas, pvz., sostinės Vingio parką. Beje, rugpjūtį šiame parke koncertuos dainininkė Lady Gaga – tai gali būti didžiausias šių metų koncertas.

„Patraukliausi erkėms lapuočių miškai, drėgnos vietos. Erkių daugiau miško pakraščiuose, palei takus, o gilumoje – mažiau. Erkės pagal kvapą ir šilumą jaučia, kur dažniau vaikšto žmonės, gyvūnai, todėl ir būna tose vietose“, – aiškina gydymo įstaigos „Endemik“ Vilniaus filialo vadovė, infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina.


Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per šių metų pirmą pusmetį užfiksuoti 517 Laimo ligos ir 104 erkinio encefalito atvejai. Pernai šie skaičiai per tą patį laikotarpį buvo mažesni: atitinkamai 435 ir 56. Pasak J. Petrinos, praėjusiais metais buvo mažiausiai susirgimų dėl erkių įkandimų per pastaruosius penkerius metus, o šiemet šis skaičius gerokai ūgtelėjo. Gydytojos teigimu, erkinis encefalitas turi pikus, kurie pasireiškia kas 3–5 metus.

Specialistė pabrėžia, kad vykstant į gamtą derėtų nepamiršti vilkėti drabužius, kurie palieka kuo mažiau atvirų kūno vietų, rinktis ilgas kelnes, marškinėlius ilgomis rankovėmis. Lengviausia ropojančias erkes pamatyti ant šviesių drabužių. Atviras kūno vietas bei rūbus reikėtų papurkšti specialiomis priemonėmis nuo erkių, kurios trukdo užuosti žmogaus kvapą, todėl kraujasiurbės nepuola aukos. Jei purškalas veikia trumpai, reikia nepamiršti juo pasipurkšti dažniau. Taip pat derėtų žinoti, kad gausiai prakaituojant tokia priemonė gali nepadėti, nes prakaito kvapas erkei signalizuoja, kur slepiasi auka. Grįžus iš lauko reikėtų apžiūrėti visą kūną ir persirengti kitais drabužiais, o tuos, kuriais buvo vilkėta gamtoje, išpurtyti.

Nuo erkių keliamo pavojaus gali apsaugoti ir skiepai. Verta žinoti, kad skiepai saugo tik nuo erkinio encefalito, o vakciną nuo Laimo ligos Lietuva išvys dar negreitai. Šiuo metu Lietuvoje, siekiant palengvinti Laimo ligos simptomus, gydoma antibiotikais.

Derėtų nepamiršti, kad erkės gali susargdinti ne tik žmones, bet ir keturkojus augintinius. Norint, kad šunys neužsikrėstų erkių platinama ir jiems pavojinga babezioze, prieš išvedant juos į lauką reikėtų apipurkšti gyvūnams skirtais akaricidiniais preparatais arba uždėti jais impregnuotą antkaklį. Pavedžiojus šunį reikėtų atidžiai apžiūrėti jo kailį ir, radus erkių, jas ištraukti bei sunaikinti. Kuo ilgiau būna prisisiurbusios erkės, tuo didesnė tikimybė, kad perduos užkratą.