Lėtinė smegenų išemija (LSI) – tai progresuojantis ilgalaikis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Šis smegenų sutrikimas priskiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, nuo kurių mirštamumas mūsų šalyje yra pats didžiausias. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Zita Pučkienė sako, kad vienintelis būdas sustabdyti šios ligos progresavimą ir išvengti negrįžtamų pokyčių yra laiku pastebėti pirmuosius simptomus ir kreiptis į medikus.
„Esant nepakankamam galvos smegenų aprūpinimui svarbiausiomis maisto medžiagomis ir deguonimi, pablogėja atmintis, atsiranda galvos svaigimas, skausmai, ūžimas, padidintas nervingumas, sutrinka miegas bei koordinacija, galimi nugriuvimai ar net trumpalaikiai sąmonės praradimai“, – įspėja Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ neurologė Z. Pučkienė.
Išemiją galinčios iššaukti diagnozės ir ligos
Lėtinės smegenų išemijos atsiradimą gali lemti galvos smegenų stambiųjų arterijų stenozė arba užsikimšimas, smegenų smulkiųjų arterijų pažeidimas, sisteminė raudonoji vilkligė ir kitos ligos.
„Į rizikos grupę patenka pacientai, turintys padidintą blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, sergantys arterine hipertenzija, vaskulitu, cukriniu diabetu, galvos smegenų kraujagyslių uždegiminėms ligoms. LSI taip pat dažnai vargina asmenis, sergančius išemine širdies liga ir ritmo sutrikimais, patyrusius insultą ar miokardo infarktą“, – teigia Z. Pučkienė.
LSI dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nes senstant mažėja galvos smegenų pilkosios medžiagos perfuzija ir kraujagyslių elastingumas, bloginantis kraujotakos autoreguliaciją ir keičiantis neuronų metabolizmą.
Laiku susirūpinusiems sveikata galima padėti
„Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė pabrėžia, kad labai svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti pagrindinį, LSI sukėlusį, susirgimą.
„Pacientams, kurie pastebi išemijos simptomus, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Delsiantiems tą padaryti gali atsirasti net demencijos (silpnaprotybės) požymių ar ištikti insultas. Jūsų gydytojas paskirs neurologinius tyrimus bei reikalingas otorinolaringologo, kardiologo ar psichiatro konsultacijas. Vėliau bus pritaikytas medikamentinis gydymas, kurio metu dažnai vartojami smegenų kraujotaką bei pažintines funkcijas gerinantys medikamentai, tokie kaip vinpocetinas ir nootropai“, – sako gydytoja Z. Pučkienė.
Norint suvaldyti išemiją ir sustabdyti jos progresavimą, labai svarbus paciento bendradarbiavimas su gydytoju. Jei dėl lėtinės smegenų išemijos išsivystys kaklo kraujagyslių stenozės, bus būtina kas metus ar dažniau kartoti galvos ir kaklo kraujagyslių ultragarsinius tyrimus. Šeimos gydytojas taip pat gali pakonsultuoti dėl kraujagysles stiprinančių ir kraujotaką gerinančių natūralių papildų ir preparatų, tokių, kaip Omega 3 riebalų rūgštys ir ginkmedžio ekstraktas (Ginkgo biloba), vartojimo.
Prevencija reikalinga nuo mažų dienų
„Vystantis lėtinei išemijai, neurotoksinai sutrikdo smulkių kapiliarų kraujotaką ir sukelia neuronų žuvimą, dėl ko išsivysto smegenų audinio atrofija. Pacientas turi žinoti, kad tokie sukelti pokyčiai dažnai būna negrįžtami, todėl reikia visapusiškai stengtis, kad šis smegenų sutrikimas toliau neprogresuotų. Būtina stebėti savo arterinį kraujospūdį, koreguoti blogojo cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Labai svarbus ir sveikas gyvenimo būdas – šios ligos prevenciją reikėtų pradėti kuo jaunesniame amžiuje“, – sako Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja Z. Pučkienė.
Riziką susirgti LSI didina nutukimas, todėl reikėtų maitintis sveikai, vartoti daugiau daržovių ir vaisių. Piktnaudžiavimas alkoholiu ar tokie žalingi įpročiai, kaip rūkymas, irgi gali lemti išemijos atsiradimą. Priežastimis, sukeliančiomis LSI, taip pat gali tapti hipodinamija (dėl nepakankamo fizinio aktyvumo atsiradusi liga) bei stresinės situacijos.
„Svarbu, kad žmogus suprastų gydymo svarbą, nes ligų, padidinančių išemijos riziką, diagnozavimas laiku ir nuoseklus gydymas gali užkirsti kelią LSI atsiradimui. Taip pat labai svarbu pacientams neužsiimti savigyda, o visuomet kreiptis į gydytoją ir su jo pagalba pritaikyti tinkamiausią gydymo metodą“, – teigia neurologė Z. Pučkienė.
