Bakterijų atsparumas antibiotikams kelia vis didesnį susirūpinimą. Užsienio žiniasklaidoje buvo aprašyta mirtis nuo visiems antibiotikams atsparios bakterijos sukeltos infekcijos. Ar reikėtų sunerimti ir lietuviams?
Pritrūko sprendimo būdų
Tuo, kad nesvarbu, kiek esi uždirbęs pinigų ar kokį automobilį šiuo metu vairuoji, pačiu netinkamiausiu būdu suprato garbaus amžiaus amerikietė, 2016 metais atostogavusi Indijoje. Egzotiškoje šalyje lūžusi koja buvo tik pirmoji jos problema, mat netrukus ją pradėjo kamuoti ir dešinės kojos kelio infekcija.
Tik grįžus į gimtinę, ji buvo paguldyta į ligoninę, tačiau tuo metu jos infekcija jau buvo gerokai pažengusi ir paveikusi visą moters kūną. Pasirodo, infekciją sukėlė karbapenemui atspari enterobacteriaceae bakterija (angl. k. trumpinys CRE), kuri buvo atspari visiems gydymui taikytiems 26 antibiotikų tipams, įskaitant aminoglikozidus bei polimiksinus.
Tai buvo pirmas toks atvejis už Atlanto, kuomet gydytojai tiesiog neturėjo nė vieno ginklo, su kuriuo galėtų kovoti prieš šią bakteriją ir infekciją. Esant efektyvių antibiotikų trūkumui, moterį galiausiai ištiko sepsinis šokas ir ji mirė. Šią istoriją visai neseniai publikavo JAV žurnalų gigantas „Forbes“.
„Fantomiška grėsmė“
Daugelio užsienio mokslininkų ir sveikatos specialistų „fantomiška grėsme“ vadinama CRE bakterija yra dar vienas, bet labai garsiai rėkiantis perspėjimas antibiotikų išlepintai visuomenei.
2016 metais paskelbta studija parodė, kad ne veltui Ligų kontrolės ir prevencijos centras enterobacteriaceae bakteriją laiko aktualia grėsme visuomenės sveikatai. Nuo 2000-ųjų jos nustatymas smarkiai išaugo, o 2015-aisiais ji buvo aptikta net 48 iš 50 JAV valstijų.
Remiantis dabartinėmis epidemiologinėmis CRE bakterijos plitimo tendencijomis, atliktos studijos imitacinis modelis parodė, kad be naujų intervencijos būdų ši bakterija ir toliau plis sveikatos priežiūros įstaigose, kol situacija taps epidemine.
Atliktos studijos autorius pripažįsta, kad esamos situacijos nelengvina ir tai, jog naujų antibiotikų vystymas tiesiog neatsilaiko tiesioginėje kovoje su naujų antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimu. Pastebima ir tai, kad naujų antibiotikų vystyme dažniausiai dalyvauja mažos kompanijos, tuo tarpu farmacijos gigantai dažniausiai lieka nuošalyje.
Atspariųjų bakterijų yra ir Lietuvoje
Nepaisant vis garsiau skambančių pavojaus varpų užsienyje, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėjos dr. Jolantos Miciulevičienės žiniomis, Lietuvoje tokių atvejų dar nepasitaikė. Specialistės teigimu, vadinamųjų superbakterijų protrūkių dažnai nutinka tiek pietinėse pasaulio šalyse, tiek ir tolimuosiuose Rytuose.
„Tačiau nereikia važiuoti taip toli nuo Lietuvos. Štai Graikijoje situacija su atspariosiomis bakterijomis yra labai panaši. Galima pasidžiaugti tuo, kad mūsų šalyje dar nebuvo nustatytas nė vienas atvejis, kuomet būtų išauginta visiems antibiotikams atspari bakterija. Tiesa, Lietuvos gydymo įstaigoms tenka aktyviai kovoti su Acinetobacter sukeltomis infekcijomis, taip pat yra kelios bakterijų rūšys, kurių jautrumas išlieka tik vienai ar dvejoms antibiotikų klasėms“, - pasakoja dr. J. Miciulevičienė.
Daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, bakterijų proveržiai yra nuolat fiksuojami taikant griežtą invazinių infekcijų sukėlėjų atsparumo stebėjimą. Tokius duomenis pateikia visos Europos Sąjungos šalys, o susirūpinimas keliamas užfiksavus bet kokio dydžio bakterijų atsparumą. Itin sunkia padėtimi traktuojamas bakterijų atsparumas, kuris viršija 50 procentų ribą.
Pasak specialistės, Lietuvoje šią ribą peržengia dviejų rūšių bakterijos. Klebsiella pneumoniae bakterijos atsparumas yra kiek didesnis nei 50 proc., o invazinių Acinetobacter infekcijų atsparumas viršija 75 procentų ribą.
„Būtina taikyti dvi svarbias priemones siekiant sumažinti antimikrobinį atsparumą – prevenciją ir kontrolę. Prevencija – tai įdiegtos tinkamos infekcijų kontrolės priemonės. Kontrolė – tai teisingas antibiotikų vartojimas. Labai svarbu nevartoti tokių antibiotikų, kurie iššaukia antimikrobinio atsparumo problemas. Jeigu reiktų pateikti konkrečius pavyzdžius, tai būtų: kvinolonai, trečios kartos cefalosporinai, karbapenemai, glikopeptidai. Šių antibiotikų poveikis yra labai platus ir apima įvairias bakterijų šeimas“, - teigia dr. J. Miciulevičienė.
„Turgaus bobučių“ antibiotikai netinka
Neteisingas arba netinkamas antibiotikų vartojimas yra ne tik didelis galvos skausmas medikams, bet ir aktuali problema pacientams. Specialistė pripažįsta, kad susirūpinimą kelia tiek ne visiškas gydytojų įsigilinimas į pacientų ligas, bet ir savavališkas žmonių noras savomis jėgomis įveikti jiems tekusius iššūkius, nepaisant nei žinių trūkumo, nei abejotinos kokybės vaistų.
„Antibiotikai turėtų būti skiriami tik tada, kuomet pasireiškia klinikiniai bakterinės infekcijos simptomai arba yra atlikti tyrimai, po kurių paaiškėja, kad pacientui gali būti nustatyta bakterinė infekcija. Kalbant atvirai, tikrai ne kiekvienas šeimos gydytojas atlieka visus būtinus tyrimus tam, kad tikslingai paskirtų terapiją antibiotikais. O ją vis tiek paskiria.
Žinoma, negalima sakyti, kad visi gydytojai neteisingai skiria antibiotikus. Yra tikrai nemažai specialistų, kurie labai rimtai ir atsargiai žiūri į tokį gydymą. Tačiau tenka susidurti ir su tokiais gydytojais, kurie kartais skiria šiuos medikamentus visai neapgalvotai: esant paprasčiausiam karščiavimui ar užsitęsusiam kosuliui. Dažniausiai pasitaikanti tokio elgesio priežastis – neįsigilinimas į problemą. Ne paslaptis ir tai, kad retkarčiais gydytojai paskiria antibiotikus tiesiog norėdami apsisaugoti plintant įvairioms infekcijoms.
Taip pat nėra paslaptis ir tai, kad kai kurie žmonės patys nori, kad jiems būtų paskirti antibiotikai. Būna tokių situacijų, kad net ir visiškai netinkant tokiems medikamentams, pacientai primygtinai reikalauja tik jų“, - pasakoja dr. J. Miciulevičienė.
Daktarės teigimu, viena iš tokių primygtinų reikalavimų priežasčių – sunkus antibiotikų įsigijimas. Lietuvoje jie yra priskiriami prie receptinių vaistų, todėl yra parduodami tik su gydytojo sutikimu. Ar bent jau taip turėtų būti. Visgi, net ir tokiose situacijose randama apylanka taisyklėms. Viena iš jų – vadinamosios „turgaus bobutės“, prekiaujančios abejotinos kokybės antibiotikais.
„Esu pati atlikusi kelis eksperimentus ir vaistinėje be išrašyto recepto man antibiotikų nusipirkti nepavyko nė karto. Visgi, egzistuoja ir kita medalio pusė: abejotinos kokybės antibiotikų galima įsigyti iš turgaus prekeivių. Tai nėra tik pavieniai atvejai, todėl tai tampa tam tikra žmonių savigydos problema. Gydymo procese lemiamą žodį turėtų turėti gydytojas.
Taip pat dažnai pasitaikanti problema – per ankstyvas antibiotikų vartojimo nutraukimas. Tik gydytojas turėtų nuspręsti, ar jo pacientui užteks, tarkim, trijų dienų gydymo, ar prireiks penkių, o gal net ir dešimties dienų. Elementarus pavyzdys – streptokokinis tonzilitas. Tam, kad būtų sumažintas infekcijos recidyvų skaičius, nuo kurio priklauso infekcijos atsinaujinimas, gydymas antibiotikais trunka dešimt dienų. Pacientui gali pagerėti ir po trijų dienų, bet tam, kad ši infekcija neatsinaujintų, turi būti išlaikytas visas gydymo kursas. Būtent dėl tokios priežasties sprendimas nutraukti gydymą antibiotikais privalo būti aptartas su gydytoju, pats pacientas to įvertinti negali“, - teigia specialistė.
Bakterijų židinių galima rasti ir parduotuvėse
Susirūpinti derėtų ne tik dėl netinkamo vaistų vartojimo ir dėl to atsirandančių atspariųjų bakterijų, bet ir dėl jų židinių, kurie gali būti paplitę įvairiose vietose ar sferose: gydymo įstaigose, gyvulininkyste užsiimančiose fermose ar tiesiog parduotuvėse. Todėl vargu ar galima visiškai išvengti bakterijų.
„Atlikti danų ir olandų mokslininkų tyrimai, kurių metu buvo aptinkami ir tiriami atspariųjų bakterijų židiniai gyvulininkystėje. Dažniausiai pasitaikančios bakterijos - auksiniai stafilokokai, kurie randami kiaulių fermose ir kitur. Todėl žmonės, dirbantys tokiose gyvulininkystės sferose, yra linkę dažniau sirgti šių bakterijų sukeltomis infekcijomis.
Tie patys mokslininkai nustatė ir tai, kad net ir prekybos centruose galima rasti neapdirbtų mėsos gaminių, kurie jau yra užteršti įvairiomis bakterijomis, taip pat ir atspariosiomis padermėmis. Tačiau apsisaugojimo būdas yra ganėtinai paprastas: higienos laikymasis, tinkamas terminių produktų paruošimas ir vartojimas. Negalima konkrečiai teigti, kad tokių bakterijų židiniais tampa tik ligoninės“, - teigia dr. J. Miciulevičienė.
Visgi, specialistė nemano, kad dėl to reikėtų kelti masinę psichozę: „Net jeigu atspariosios bakterijos ir patenka į žmogaus kūną, o jis privalo gydytis ligoninėje, po kurio laiko natūrali organizmo flora tiesiog išstumia jas iš mūsų kūno. Taip pat bakterijos yra linkusios ilgainiui prarasti savo atsparumo mechanizmus.
Tam, kad jos išlaikytų atsparumo genus, yra reikalinga energija. O jeigu bakterijos negauna sąlyčio su antibiotikais, o žmogus nėra nereikalingai jais gydomas, bakterijos netenka atsparumo genų. Todėl nėra jokio reikalo baimintis. Turime suprasti, kad gyvename apsupti įvairiausių bakterijų, o kai kurios iš jų gali pasižymėti atsparumu vaistams.“
Galima užkirsti kelią problemai
Antibiotikų perdozavimas ar neteisingas vartojimas yra didžiulė visuomenės sveikatos problema. Tai atsiliepia ne tik gydymo išlaidoms, bet ir suteikia sąlygas naujų atsparių mikroorganizmų susikūrimui. Vis labiau augantis antimikrobinis atsparumas reikalauja tam tikrų veiksmų, kad būtų sumažintas nereikalingas ar užsitęsęs antibiotikų vartojimas gydant bakterines infekcijas.
Šio tikslo įgyvendinimui gali būti pasitelktos diagnostikos priemonės arba biologiniai žymenys, kurie leidžia lengviau įvertinti paciento riziką patirti infekciją kaip reakciją į gydymą antibiotikais. Vienas tokių biologinių kraujo žymenų yra prokalcitoninas (PCT), plačiai naudojamas klinikinėje praktikoje ir kuriuo remiantis, pacientui yra skiriamas tikslingas gydymas. Bakterinių infekcijų atveju, PCT lygis kraujyje pakyla per 4-6 valandas. Jo kinetika atspindi infekcijos sunkumą. PCT lygis nukrenta kasdien po 50 proc., kai infekcija yra kontroliuojama ir įvyksta adekvatus atsakas į antibiotikus.
PCT lygio matavimas padeda ne tik atskirti bakterines infekcijas nuo kitų uždegiminių ar virusinių ligų, bet ir padeda užtikrinti tikslinį antibiotikų vartojimą. Tyrimo dėka greičiau nustatomas sepsis, taip sumažinant susirgimo riziką.
Štai respiratorinių infekcijų studijos metu nustatyta, jog PCT naudojimas stebint gydymą padeda tikslingiau vartoti antibiotikus bei sumažinti jų paskyrimą 30-70 proc., priklausomai nuo klinikinės būklės. Tokiu būdu yra išvengiama šalutinio antibiotikų vartojimo poveikio bei sumažinamas hospitalizacijos laikas.
