Dėl šąlančių kojų bent retkarčiais pasiskundžia daugelis – ir nepadeda nei šiltos kojinės, nei antklodės... Kokios šio reiškinio priežastys ir ką reikėtų daryti?
 
Įdomu tai, kad kojos dažniau šąla dailiosios lyties atstovėms. Taip yra dėl to, kad į temperatūrų svyravimus jos reaguoja jautriau, ir kalti dėl to hormonų svyravimai (iš dalies taip nutinka dėl estrogenų lygio padidėjimo). Tačiau priežasčių gali būti ir daugiau.
 
Priežastys
 
Vegetacinė kraujagyslių distonija. Tai – sutrikimas, kurį apibūdina arterinio kraujospūdžio svyravimai, kai kraujagyslės nesugeba laiku susitraukti ar prasiplėsti, tinkamai reaguodamos į tokius aplinkos faktorius kaip temperatūros pokyčiai, fizinis ar nervinis krūvis. Apie šį sutrikimą išduoda periodiški galvos skausmai, galvos svaigimas, panikos priepuoliai, padidėjęs nervingumas ir šąlančios galūnės. Kraujagyslės ima elgtis ne taip, kaip turėtų – susitraukia, kai turėtų išsiplėsti, ir atvirkščiai. Dėl kraujagyslių spazmų sutrinka kraujotaka, todėl šąla kojos.
 
Šokinėjantis arterinis kraujospūdis. Galūnės gali pradėti šalti sumažėjus arba padidėjus arteriniam kraujospūdžiui. Pirmuoju atveju sulėtėja kraujo cirkuliacija, o lėtai tekančio kraujo nepakanka, kad kojos sušiltų. Antruoju atveju susitraukia kraujagyslės, ir dėl to sutrinka normali kraujo cirkuliacija. Ją taip pat blogina ant kraujagyslių sienelių nusėdęs cholesterolis.
 

Hipoteriozė. Jeigu skydliaukė gamina per mažai hormonų, organizmui neužtenka jėgų, kad save sušildytų: sulėtėja pulsas, sumažėja kūno temperatūra, pradeda šalti rankos ir kojos.
 
Sėdimas darbas. Na, čia viskas turbūt ir taip aišku. Per ilgai užsisėdėti nepatartina – pakenksite laikysenai, prasidės nugaros skausmai ir sutriks kraujotaka kojose.
 
Netaisyklinga mityba. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie per dieną gauna nepakankamai geležies, greičiau sušąla. Galūnės gali šalti ir tada, kai racione trūksta riebalų. Būtent dėl šios priežasties ruduo ir žiema – ne pats tinkamiausias metas laikytis dietų.
 
Ką daryti?
 
Pirmiausiai reikia išsiaiškinti ir pašalinti priežastis. Juk šąlančios galūnės – tik pasekmė. O štai dar kelios rekomendacijos:
 

• Pridėkite prie kojų šildyklę arba butelį su karštu vandeniu – taip sušildysite pėdas. Beje, šis būdas padeda net ir be vaistų sumažinti arterinį kraujospūdį: nuo šilumos kraujagyslės išsiplečia ir kraujospūdis normalizuojasi. Jeigu kojos pradėjo šalti darbe, 10 minučių pakaitinkite rankas šiltame vandenyje – kojos taip pat sušils.
• Jeigu kojos pradėjo šalti po stipraus nervinio sukrėtimo, išgerkite spazmolitikų ir lengvų raminamųjų (tinka valerijonų tinktūra ir pan.). Pusvalandį ramiai pagulėkite. Na, o kad stresinėse situacijose reaguotumėte ramiau, stiprinkite nervus: išmokite atpalaiduoti raumenis ir giliau kvėpuoti, prieš miegą eikite į lauką pasivaikščioti.
• Nerūkykite. Net viena surūkyta cigaretė spazmuoja kraujagysles (tai gali tęstis apie dvi valandas) ir sutrikdo kraujotaką.
• Koreguokite mitybą. Jūsų valgiaraštyje būtinai turi būti mėsos (pagrindinis geležies šaltinis), riebios žuvies, augalinių aliejų, vitamino C turinčių vaisių ir daržovių (stiprina kraujagysles). Rudenį ir žiemą valgykite daugiau karštų, o ne šaltų patiekalų – tai padės sušilti iš vidaus. Iš prieskonių ypač rekomenduojamas imbieras.
• Kasdien išgerkite ne mažiau kaip po 1,5-2 litrus vandens. Skystas kraujas cirkuliuoja geriau ir galūnės mažiau šąla.
• Darykite kontrastines voneles rankoms ir kojoms. Į vieną dubenį pripilkite 38-40 laipsnių temperatūros vandens, o į kitą – šalto. Paeiliui palaikykite galūnes tai viename, tai kitame dubenyje.
• Išsirinkite tinkamą avalynę. Ji turi leisti odai kvėpuoti ir nespausti. Pamirškite ankštus džinsus, suveržtus diržus ir viską, kad gali pabloginti kraujotaką.

 
Būkite sveiki!