Vėžys. Šią liga be abejonės žino kiekvienas, todėl nenuostabu, jog egzistuoja daugybė įvairiausių mitų, neretai sukeliančių nereikalingą paniką arba priešingai – skatinančių nepakankamai rūpintis savo sveikata. Mitai apie vėžį kelia didelį pavojų, todėl šį kartą norėtume juos išsklaidyti.

1 mitas: tikimybė mirti nuo vėžio didėja su kiekvienais nugyventais metais. Tiesą sakant, vėžio diagnozė nustatoma tikrai nemažai daliai žmonių, tačiau tuo pačiu reikia pasidžiaugti vis didėjančia medicinos mokslo pažanga ir kylančiais išgyvenimo bei gyvenimo kokybės rodikliais. Per pastaruosius 3 dešimtmečius sergančiųjų vėžiu gyvenimo trukmė gerokai pailgėjo: po to, kai buvo nustatyta diagnozė, daugiau nei 60% žmonių išgyvena ilgiau nei 5 metus.

2 mitas: tikimybė susirgti plaučių vėžiu dėl oro užterštumo yra gerokai didesnė, nei nuo rūkymo. Kvėpavimas užterštu miesto oru gerokai rečiau paskatina vėžio išsivystymą nei aktyvus ar netgi pasyvus rūkymas. Skaičiai kalba patys už save: 9 iš 10 (87%) atvejų plaučio vėžį sukelia arba paties žmogaus rūkymas, arba intensyvus šalia esančių žmonių (sutuoktinio, draugų, kolegų) rūkymas.

3 mitas: tam tikrų dezodorantų, šampūnų ir kitų higienos priemonių naudojimas gali padidinti riziką susirgti krūties vėžiu. Šis mitas pagrįstas tuo, kad kenksmingos medžiagos, esančios higienos priemonėse, per įvairius įbrėžimus gali prasiskverbti į organizmą per žmogaus kūną. Nors mokslininkai ne kartą yra garsiai kalbėję apie tokią tikimybę, vis dėl to jokių pagrįstų įrodymų nėra.


4 mitas: mobilieji telefonai sukelia smegenų vėžį. Nors buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų, niekas iki šiol neįrodė, kad mobilieji telefonai ar kiti elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiantys prietaisai sukelia smegenų ar kitos rūšies vėžį. Tačiau moksliniai tyrimai šioje srityje vis dar vykdomi.

5 mitas: fluoruotas vanduo didina tikimybę susirgti vėžiu. Panašūs gandai sklando jau ištisus dešimtmečius, tačiau iki šiol nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, kad tai galėtų būti tiesa.

6 mitas: vėžio gydymo metodas egzistuoja, tačiau gydytojai jį slepia. Deja, bet gydytojai, kaip ir kiti žmonės, taip pat serga vėžiu ir kartais nuo jo miršta. Vargu, ar žinodami “slaptą” gydymo metodą juo nepasinaudotų. Be to, “stebuklingas metodas” tiesiog negali egzistuoti, nes skirtingos vėžio formos yra gydomos skirtingais metodais.

7 mitas: vėžį visuomet lydi skausmas. Jei nieko neskauda, vadinasi vėžio nėra. Dauguma vėžio formų sukelia tik nedidelius skausmus arba nesukelia visai jokių, ypatingai ankstyvose stadijose. Todėl skausmu, kaip simptomu, pasikliauti tikrai nereikėtų. Kadangi susirgus vėžiu kurį laiką gali nepasirodyti jokie simptomai, o gydymo efektyvumui ankstyva diagnozė labai svarbi – rekomenduojama reguliariai tikrintis savo sveikatą.

8 mitas: jei kas nors ir tėvų sirgo vėžiu, tikimybė susirgti yra labai didelė. Žinoma, tikimybė tikrai yra, tačiau tai labai priklauso nuo vėžio tipo. Iš esmės tik 5-10% turi paveldėtą polinkį susirgti vėžiu. Paprasčiausiai vėžys šiais laikais – labai dažna liga, todėl nereikėtų jo sieti būtent su paveldimumu.