Cholesterolis pirmiausia buvo atrastas tulžies pūslės akmenyse kaip riebalinė medžiaga. Šiandien jis yra laikomas vienu iš pagrindinių žmonijos priešų. Nežiūrint „serijinio žudiko“ reputacijos, jis mūsų organizmui yra labai reikalingas. Tai yra medžiaga padedanti hormonų, tulžies bei vitamimo D formavimuosi, jis taip pat būtinas normaliai nervinio audinio funkcijai.

Iš kur cholesterolis atsiranda organizme?

Visų pirma, jis yra sintetinamas pačiame organizme. Būtina pabrėžti, kad visos ląstelės, išskyrus raudonuosius kraujo kūnelius, gali gaminti cholesterolį, tačiau didžiausia jo koncentracija yra kepenyse. Cholesterolis taip pat patenka į organizmą su maistu. 80% cholesterolio gaminama kepenyse ir tik 20% gaunama su maistu.

Cholesterolis – būtina organizmui medžiaga

Cholesterolio yra beveik visų organizmo ląstelių membranose. Jis reikalingas normaliam membranos skystumo palaikymui, o tai svarbu pernešant gyvybiškai reikalingas medžiagas į ląstelę ir iš jos. Natūralu, kad pakankamas cholesterolio kiekis yra itin svarbus vaikystėje ir paauglystėje, kai ląstelės sparčiai dalijasi, tačiau ir po šio periodo organizmas ir toliau intensyviai gamina cholesterolį, jis kaupiasi ląstelių membranose ir nusėda ant kraujagyslių sienelių. 60 – 80% organizmo cholesterolio panaudojama tulžies rūgšties gamybai, 2 – 4% - steroidinių hormonų gamybai, šiek tiek mažesnis kiekis reikalingas normaliai vitamino D sintezei odoje, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams. Stresinėse situacijose, pakilus temperatūrai ar esant tam tikriems cheminiams faktoriams, cholesterolis iš kraujo plazmos nukreipiamas į ląsteles, suteikdamas jų struktūrai daugiau paslankumo.

Akivaizdu, kad nereikia galvoti apie cholesterolį kaip apie mirtiną priešą, iššaukiantį aterosklerozę, kuri gali būti mirties priežastimi.. Visgi, cholesterolį reikėtų vertinti dvejopai, nes ir jis skirtingas.

Kelios cholesterolio formos

Cholesterolis būna keliose formose, apjungtose vienu pavadinimu - lipoproteinai, tai cholesterolio ir lipidų junginys su baltymų molekulėmis. Šios medžiagos, sudarytos iš cholesterolio, cholesterolio esterių ir fosfolipidų, yra sutinkamos kraujo plazmoje. Cholesterolis kraujyje egzistuoja kompleksiniuose junginiuose kurie skirstomi į didelio tankio lipoproteinus (alfa) ir mažo tankio lipoproteinus (beta).

Kitaip tariant, galime cholesterolį suskirstyti į „gerąjį„ ir „blogąjį“. „Gerasis“ cholesterolis sutinkamas didelio tankio lipoproteinuose, jis suriša „blogąjį“ cholesterolį, kuris vėliau dalyvauja organizmui svarbiose funkcijose. „Blogasis“, mažo tankio, cholesterolis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir taip didina aterosklerozės riziką – palaipsniui kraujagyslės praranda elastingumą, nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos, o tai gresia infarktu ar insultu. Svarbiausia, kad „blogojo“ cholesterolio nebūtų pernelyg daug, organizmas spėtų jį įsisavinti, paversti „geruoju„ ir įjungti į gyvybiškai svarbius procesus.

Pagal cholesterolio kiekį kraujyje mes negalime vienareikšmiškai nustatyti, kaip greitai formuojasi apnašos ant kraujagyslių sienelių ir/ar jos formuojasi. Buvo nustatyta, kad žmogaus sergančio ateroskleroze cholesterolio kiekis kraujyje neviršija normos, tačiau sveiko žmogaus cholesterolio kiekis kraujyje yra didesnis nei normalus. Tai priklauso nuo didelio ir mažo tankio lipoproteinų santykio organizme, tad norint įvertinti aterosklerozės riziką reikėtų atskirai vertinti „gerojo„ ir „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Subalansuota mityba – subalansuotas cholesterolio kiekis

Aterosklerozės susirgimų daugėja, visų pirma, dėl netinkamos mitybos – nors su maistu cholesterolio gauname sąlyginai nedaug, tik 20%, tačiau neteisingi valgymo įpročiai skatina cholesterolio kaupimąsį, organizmas nespėja įsisavinti „blogojo“ cholesterolio, kuris ima kauptis kraujagyslių sienelėse apnašų pavidalu.

Kiekvienos dienos racionas turi būti sudarytas atsižvelgiant į kiekvieno asmens organizmą, amžių, fizinį aktyvumą bei jau esančias problemas. Dienos racione turi būti didelis kiekis baltymų, vitaminų ir mineralų, papildytų grūdiniais angliavandeniais, daržovėmis ir vaisiais, tačiau turi būti ribojami riebalai (išskyrus žuvų riebalus), kurių pernelyg didelis kiekis tiesiogiai koreliuoja su aterosklerozės rizika.

Mažiname cholesterolio kiekį kraujyje

Kartais cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs taip stipriai, kad vien subalansuoti mitybos neužtenka – tuomet tenka griebtis papildomų priemonių, kurios padės greičiau sumažinti cholesterolio kiekį ir apsaugos kraujagyslių sieneles.

OMEGA-3 riebalų rūgštys. OMEGA-3 riebalų rūgštys dalyvauja eikozanoidų sintezėje. Pastarieji mažina ne tik „blogojo“ cholesterolio, bet ir trigliceridų (laisvųjų kraujo riebalų), kurie didina aterosklerozės riziką (ypač diabetikams, kadangi trigliceridai susidaro ne tik dėl perdėto riebalų vartojimo, bet ir dėl pernelyg didelio angliavandenių kiekio), kiekius. OMEGA-3 riebalų rūgščių dėka susidarę eikozanoidai taip pat skystina kraują, mažina trombų susidarymo tikimybę, mažina kraujo spaudimą, didina kraujagyslių elastingumą.

Daugelyje gyvūninės ir augalinės kilmės maisto produktų yra OMEGA-3 riebalų rūgščių, tačiau jų kiekiai yra menki. Daugiausia jų yra riebioje žuvyje, nemažai yra ispaninio šalavijo (žinoma, kaip chia augalas), linų, pelkinės spanguolės ir kitų augalų sėklose. Būtent šie augalai yra pagrindiniai ingredientai, gaminant maisto papildus, praturtintus OMEGA-3 rūgštimis.

Lecitinas. Tai gamtinė, į riebalus panaši sudėtinė medžiaga, randama kiekvienoje organizmo ląstelėje. Lecitinas priklauso fosfolipidams, kurie yra pagrindinė ląstelių membranų sudėtinė dalis – fosfolipidai reguliuoja ląstelių membranų pralaidumą, dalyvauja baltymų sintezėje, o taip pat yra pagrindinis kraujo lipoproteinų, padeda tulžies gamyboje, du pastarieji procesai užtikrina normalų cholesterolio įsisavinimą, tad lecitinis tiesiogiai veikia cholesterolio kiekį organizme. Lecitinas, esantis maisto papilduose, dažniausiai išgaunamas iš sojos naudojant atskiras jos dalis. Kokybiškiausiu laikomas nuriebalintas, granuliuotas lecitinas.

Bioflavanoidai ir vitaminas E. Citrusiniai flavonoidai ir vitaminas E dalyvauja „blogojo“ cholesterolio įsisavinimo procesuose, verčiant jį „geruoju“ cholesteroliu. Nei vitamino E, nei bioflavanoidų (kartais vadinamų vitaminais P) organizmas negamina, todėl juos būtina įsisavinti su maistu ar maisto papildais. Jų daugiausiai galima sutikti vaisiuose, riešutuose.

Aterosklerozė, cholesteromis ir maisto papildas Sytrinol™

Jau žinome, kad padidėjus cholesterolio kiekiui organizmas jo nespėja įsisavinti, o tai sąlygoja cholesterolio kaupimąsį ant kraujagyslių sienelių, taip palaipsniui vystosi aterosklerozė – pagrindinė kraujotakos sutrikimų, insulto ir infarkto priežastis.

Norint sureguliuoti cholesterolio kiekį reikėtų tinkamai maitintis, riboti suvartojamų riebalų kiekį, o jeigu problema įsisenėjusi, vertėtų, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, vartoti maisto papildus. Sytrinol™ sudėtyje esantys bioflavanoidai mažina trigliceridų gamybą, „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir tokiu būdu padeda apsisaugoti nuo aterosklerozės.

Šio maisto papildo sudedamųjų dalių mišinys buvo testuotas trijuose klinikiniuose tyrimuose ir užpatentuotas pavadinimu Sytrinol™. Šio natūralus maisto papildo vartojimas yra efektyvus, neturi pašalinio poveikio sveikatai. Klinikinių tyrimų metu šį maisto papildą vartojo grupė pacientų su padidintu cholesterolio kiekiu ir tyrimų metu buvo padarytos sekančios išvados:

• Cholesterolio kiekio sumažėjimas apie 3 %
• MTL(mažo tankio lipoproteinai arba „blogasis“cholesterolis) cholesterolio sumažėjimas iki 27%
• Triglicerido kiekio sumažėjimas iki 34%
• Apolipoproteino B (MTL sudėtinė dalis) sumažėjimas daugiau kaip 20%
• DTL (didelio tankio lipoproteinai arba „gerasis“ cholesterolis) cholesterolio padidėjimas iki 4%
• MTL pavertimas DTL iki 30%

Skirtingai nuo statinų ir kitų medžiagų, blokuojančių cholesterolio įsisavinimą virškinimo trakte, Sytrinol™ daro reikšmingą įtaką cholesterolio gamybai kepenyse. Šis maisto papildas taip pat yra stiprus antioksidantas, kuris palaiko tinkamą širdies kraujagyslių sistemos veiklą: padeda išsaugoti kraujagyslių sienelių elastingumą, apsaugo aterosklerotinėse plokštelėse esančius lipidus ir neleidžia jose prasidėti uždegiminiams procesams.