Kada paskutinį kartą profilaktiškai tikrinotės sveikatą (t.y. lankėtės pas šeimos gydytoją neturėdami jokių nusiskundimų)? Centro poliklinikos Senamiesčio filialo vedėja, šeimos gydytoja Otilija Marcinkevičienė, pastebi, kad pastaraisiais metais pacientų, atvykstančių profilaktiškai pasitikrinti sveikatos, daugėja. Ši tendencija medikus ypač džiugina.
 
Net ir nesiskundžiant sveikatos sutrikimais, profilaktiškai tikrinti sveikatą patariama kasmet. Pasak gydytojos O. Marcinkevičienės, tik apie 20 procentų Centro poliklinikos pacientų atvyksta profilaktiškai pasitikrinti sveikatos ar išsitirti pagal valstybines prevencines programas. Likusius tenka kviesti ir raginti. Dėl šios priežasties poliklinikos koordinatoriai pacientams siunčia elektroninius laiškus, skambina ir kviečia atvykti.
 
Žmogus, kuris rūpinasi savo sveikata, turi profilaktiškai lankytis pas savo šeimos gydytoją. „Net neturint jokių nusiskundimų šeimos gydytojas įvertins paciento sveikatos būklę, aptars, kokius tyrimus ir kaip dažnai reikia atlikti, kokių ligų prevencijai reikia skirti ypatingą dėmesį, ką galima koreguoti esamoje situacijoje. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad laiku pastebėti, pavyzdžiui, odos pakitimai, radiologinių ar laboratorinių tyrimų nukrypimai nuo normos padeda anksti išaiškinti galimus sutrikimus ir užkerta kelią ligos išsivystymui“, - teigia O. Marcinkevičienė.
 
Individualus patikros planas pagal amžių
 
Šeimos gydytojas, individualiai vertindamas pacientą, sprendžia, kaip dažnai jam reikia atlikti tyrimus, į ką kreipti didesnį dėmesį, sudaro ir aptaria individualaus stebėjimo planą, tyrimų atlikimo periodiškumą, sprendžia dėl tikslingumo, pagrindžiant diagnozę, ar reikalinga gydytojo specialisto konsultacija ir pan.
 
Atlikdami profilaktinę suaugusiųjų sveikatos priežiūrą, šeimos gydytojai vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka, kuri rekomenduoja, kaip dažnai ir kokius tyrimus reiktų atlikti įvairių amžiaus grupių pacientams. Yra išskirtos 4 amžiaus grupės: iki 18 metų, 19-40 metų, 41-65 metų ir nuo 65 metų.
 
Centro poliklinikos gydytojos teigimu, vadovaujantis šia tvarka skirtingu dažnumu priklausomai nuo amžiaus grupės ir indikacijų skiriami šie tyrimai: odos ir matomų gleivinių, burnos apžiūra, periferinių limfmazgių apčiuopa, tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas, plaučių rentgenologinis ištyrimas, krūtų apžiūra ir apčiuopa, mamografija, ginekologinė apžiūra, arterinio kraujo spaudimo (AKS), svorio ir ūgio matavimas bei kūno masės indekso (KMI) įvertinimas, elektrokardiogramos (EKG) užrašymas, regėjimo aštrumo nustatymas, klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu, akispūdžio matavimas, bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas, gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas.
 
Tikrinimų rūšys ir prevencinės programos
 
Šalia individualaus paciento patikrinimo yra išskirta 17 tikslinių profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšių įvairioms pacientų grupėms: nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai; vaikų ir paauglių, stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių; sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas (išskyrus profesionalus), vykstančiųjų į užsienį, ir kt.
 
Profilaktiniu tikslu Centro poliklinikoje vykdomos ir piktybinių navikų prevencijos programos (atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio, priešinės liaukos, storosios žarnos ir gimdos kaklelio piktybinių navikų ankstyvosios diagnostikos) bei asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa.
 
Programose numatytų (patvirtintų) amžiaus grupių pacientai informuojami apie prevencines (profilaktines) sveikatos programas, kurios priklauso konkrečiam asmeniui, ir pasiūlo jam atlikti reikalingus tyrimus. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos šešios tokios programos.
 
Vyrams nuo 40 iki 55 metų, o moterims nuo 50 iki 65 metų kartą per metus rekomenduojama pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
 
Tiek vyrams, tiek moterims, kurių amžius nuo 50 iki 74 metų kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujo išmatose nustatymo tyrimas (iFOBT), esant teigiamam rezultatui, atliekama kolonoskopija. Tai padeda anksti diagnozuoti ir gydyti storosios žarnos ligas.
 
Visos moterys nuo 25 iki 60 metų kartą per 3 metus turėtų atlikti PAP testą – onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą, o sulaukusios 50 metų – tikrintis ir dėl krūties vėžio. Kartą per 2 metus joms turi būti atlikta mamografija.  
 
Vyrams, kurių amžius nuo 50 iki 75 metų, rekomenduojama kartą per 2 metus atlikti priešinės liaukos prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio, tyrimą, kuris atliekamas paėmus kraujo mėginį. Vyrams, kurių tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu, šis tyrimas atliekamas nuo 45 metų.
 
Vaikų, kurių amžius nuo 6 iki 14 metų, sveiki krūminiai dantys vykdant ėduonies prevenciją padengiami silantinėmis medžiagomis.
 
„Siekiame, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų prevencinėse sveikatos tikrinimo programose, nes labai svarbu išaiškinti susirgimus ankstyvose ligos stadijose, koreguoti nukrypimus nuo normų ir išvengti ligų. Prevencinės programos finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, todėl draustiems pacientams atliekamos nemokamai. Norisi, kad pacientai pasinaudotų tuo, kas jiems priklauso“, - sako šeimos gydytoja O. Marcinkevičienė.
 
Darbdavio išlaidos
 
Asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai. O tokių darbų – dauguma. Pavyzdžiui, kirpėjo darbui būdingi tokie rizikos faktoriai: stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys, informacinių signalų priėmimas, klausos analizatorius, monotonija, cheminės medžiagos. Jei visą dieną biure dirbate prie kompiuterio, tai taip pat rizikos veiksnys, todėl privalote nustatytu periodiškumu tikrintis savo sveikatą, o šias išlaidas turi apmokėti darbdavys.
 
Šio privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslas – apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo. O taip pat siekiama įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis, norima padėti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas, įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės.
 
Privalomus profilaktinius sveikatos tikrinimus atlieka tiek šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, kurie yra išklausę specialų darbo medicinos kursą, privalomai arba prireikus konsultuodamiesi su kitų profesinių kvalifikacijų gydytojais, o esant indikacijų – skirdami tyrimus. Centro poliklinikoje šie profilaktiniai tikrinimai atliekami Darbo medicinos klinikoje.