Rūpintis savo širdies ir kraujagyslių sveikata reikia visuomet, tai — viena pagrindinių mirties priežasčių ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar jų komplikacijų miršta daugiau nei pusė — net 55 procentai — mūsų šalies gyventojų. Šiandien, aplinkui siaučiant koronavirusui, gydytojai ir sveikatos specialistai vieningai ragina žmones daugiau dėmesio skirti svarbiausiam mūsų organizmo varikliukui ir šiek tiek atidžiau pasirūpinti jo sveikata.

 „Daugiausia sau padėsime iškart ir kategoriškai atsisakę visų koreguojamų rizikos veiksnių“, — sako gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras Šarūnas Augustis. Su juo kalbamės apie tai, kas labiausiai rizikuoja patirti insultą ar infarktą, kodėl pandemijos metu svarbu ne tik stiprus imunitetas, ką reikėtų pakeisti savo kasdienybėje, bei kokiomis natūraliomis priemonėmis galime sau padėti šiuo sudėtingu laikotarpiu.

 — Atrodo, visi žinome faktą, kad rūpintis kraujotaka yra labai svarbu, bet apie tai susimąstome tik sušlubavus širdies, smegenų veiklai. Kas labiausiai rizikuoja susirgti kraujotakos ligomis, patirti insultą, infarktą?

 — Labiausiai rizikuoja turintys bent kelis iš didžiųjų kraujotakos sutrikimų rizikos veiksnių. Tie rizikos veiksniai žinomi jau daugelį metų: padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio lygis kraujyje. Čia įvardinau veiksnius, kurie yra susiję su gyvenimo būdu, įpročiais, mityba, juos dar įmanoma keisti ir koreguoti. Tuo tarpu vyresnis amžius, paveldimumas, rasė, taip pat ir moteriška lytis yra jau nekoreguojami rizikos veiksniai. Paliečiant šių dienų aktualijas, į padidėjusios rizikos grupę reikalinga įtraukti ir sergančius SARS-CoV-2 infekcija.

 — Aplinkui siaučiant Covid-19 pandemijai, labiausiai akcentuojamas imuniteto stiprinimas. Tačiau „užsikimšusių“ kraujagyslių grėsmė minima retai. Ką turime apie tai žinoti?

 — Ši infekcija yra visiškai naujas pavojus žmogaus organizmui, todėl sergančiajam būna ženkliai sutrikdoma vidinė organizmo pusiausvyra. Pasireiškia kvėpavimo, kraujo krešėjimo, imuninio atsako ir kitų organizmo sistemų veiklos sutrikimų. Padidėjęs kraujo krešumas sergant Covid-19 yra susijęs su sisteminiu uždegiminiu organizmo atsaku į naują infekciją ir realiai didina „kraujagyslių užsikimšimo“ riziką.

 — Kaip galima sau padėti be cheminių medikamentų? Kokios natūralios medžiagos išskiriamos kaip itin efektyvios, padedančios stiprinti kraujagysles, gerinti kraujotaką, apsisaugoti nuo trombų (kraujo krešulių)?

 — Daugiausia sau padėsime iškart ir kategoriškai atsisakę visų koreguojamų rizikos veiksnių. Jau paskui galime pradėti žiūrėti, ar, dėl kažkokių priežasčių, neturime padidėjusios kraujotakos ligų rizikos. Jei jau pasireiškia galūnių kraujotakos sutrikimų, jei turime artimų giminaičių, nukentėjusių nuo išeminio insulto ar anksti susirgusių širdies ir kraujagyslių ligomis, vertėtų praturtinti mitybą natūraliais komponentais, turinčiais teigiamą poveikį kraujo krešėjimo sistemai. Geru pavyzdžiu yra natūralus augalinės kilmės fermentas natokinazė. Grįžtant prie dabartinės pandeminės Covid-19 situacijos, lengvesne ligos forma sergantiems, bet kraujotakos ligų rizikos veiksnių turintiems pacientams taip pat būtų galima rinktis saugią natokinazės paros dozę.

 — Kokia yra natokinazės fermento reikšmė kraujotakai ir apsaugai nuo trombų? Turint mintyje tai, kad su amžiumi ir dėl įvairių kitų veiksnių fermentų kiekis mūsų organizme mažėja, silpnėja jų aktyvumas, kokios įtakos šis procesas turi kraujo krešėjimui?

 — Atliktų tyrimų duomenimis, natokinazė, patekusi į kraują, ardo kraujagyslėse susidariusius trombus, neleidžia susidaryti naujiems, pagerina viso kūno kraujotaką, stabdo aterosklerotinių plokštelių atsiradimą ir didėjimą. Pati natokinazė savo chemine sandara ir veikimu yra panaši į nuosavą žmogaus organizmo fermentą plazminą, kurio paskirtis – taip pat tirpdyti trombus. Turbūt teisingiau būtų sakyti, kad su amžiumi, o dar ir turint padidėjusį kraujo spaudimą, daugėja trombų riziką didinančių faktorių. Natokinazės vartojimas reikalingas, kad galėtume tai kompensuoti.

 — Kuo ypatingas natokinazės fermentas ir kokios yra jo pagrindinės funkcijos?

  — Natokinazė praktiškai neturi šalutinių poveikių. Ją saugu vartoti. Be jau minėto teigiamo poveikio kraujotakai ir aterosklerozės slopinimo, šis fermentas turi neuroprotekcinį veikimą, stabdo laisvųjų radikalų susidarymą. Reguliariai vartojant natokinazę, mažėja arterinis kraujo spaudimas.

 — Su kokiomis kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis gali būti derinama natokinazė ir kokiais tikslais?  

 — Derinyje su stipriu antioksidantu hidroksikonazoliu, gaunamu iš alyvuogių, natokinazė sinergistiškai slopina oksidacinį stresą ir suteikia didesnę apsaugą kraujagyslių sienelėms. Natokinazės ir monakolino K kombinacija efektyviau reguliuoja lipidų metabolizmą ir padeda sumažinti cholesterolio lygį kraujyje.

 — Nemažai vyresnio amžiaus žmonių turi įprotį kasdien išgerti po tabletę aspirino, galvodami, kad tai padės sumažinti infarkto ar insulto grėsmes. Ar toks pasirinkimas saugus ir teisingas?  Ar natokinazės fermentas gali veikti panašiai kaip aspirinas?

 — Aspirinas, arba acetilsalicilo rūgštis, jau yra vaistas ir jį vartoti reikėtų tik gydytojui paskyrus, kai tam yra specifinių indikacijų. Po patirto praeinančio smegenų išemijos priepuolio arba gydytojui kardiologui paskyrus dėl krūtinės anginos, acetilsalicilo rūgštis padeda saugotis nuo besikartojančių kraujotakos sutrikimų.  Natokinazė nėra tas pats, kas aspirinas, ir negali būti vartojama, kaip alternatyva aspirinui. Natokinazės fermentas yra natūralios kilmės medžiaga, kuri veikia panašiai kaip ir organizme esantys fermentai reguliuojantys kraujo krešumą. Natokinazės fermentu papildę savo mitybos racioną, galime tikėtis kuo ilgesnį savo gyvenimo laiką išvengti kraujotakos ligų, ją galima vartoti nuolatos. 

 — Kiekvieną dieną susiduriate su daugybe skirtingų pacientų atvejų. Tad vertinant praktiškai, iš savo patirties, kokius pagrindinius skirtumus pastebite natokinazę vartojančių pacientų gydymo procese, lyginant su tais, kurie šio fermento nevartoja?

 — Lietuvoje natokinazės fermentas pacientų vartojamas jau daugiau nei 10 metų, todėl surinkta pakankamai duomenų apie jo efektyvumą. Dar 2014 m. LSMU Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijoje buvo atlikta klinikinė farmakogenominė studija: natokinazės poveikio ligoniams, sergantiems išemine širdies liga, tyrimas. Išvadose teigiama, kad praėjus 6 mėnesiams, po natokinazės vartojimo (3000 fibrino vienetų ir 6 mg hidroksitirozolio)  PAI-1 koncentracijos visiems tiriamiesiems kraujo plazmoje reikšmingai mažėjo. PAI-1 – tai toks rodiklis, kuris parodo, jog mažėjo kraujo krešulių susidarymo rizika. Pasaulyje taip pat atlikta įvairių tyrimų su teigiamais rezultatais. Man, kaip neurologui, aktuali mokslinėje literatūroje publikuota išvada, kad natokinazės preparatų vartojimas 60 dienų po išeminio insulto pagerino pacientų išeitis.

 — Dažnai žmonės žino, kad norint džiaugtis sveika kraujotaka turi keisti gyvenimo būdą – būti fiziškai aktyvesni, sveikai matintis, atsisakyti žalingų įpročių, tačiau vis tiek nesiima reikalingų pokyčių, net ir po insulto ar infarkto. Ką patartumėt tokiems pacientams?

 — Žmogaus gyvenimas, jo gyvenimo kokybė priklauso daugiausia nuo jo paties pastangų. Kaip jau anksčiau esu sakęs, būtina atsisakyti ar išvengti tų kraujotakos rizikos veiksnių, kurių dar galima išvengti. Kartais esame priversti gyventi su didesne kraujotakos ligų rizika, dėl, pavyzdžiui, ilgų sėdimo darbo valandų ar paveldimumo, tuomet būtų verta pasitelkti papildomą natokinazės fermento teikiamą apsaugą. Taip pat reikia naudotis šeimos gydytojo siūlomomis profilaktinio sveikatos patikrinimo programomis, pasimatuoti savo kraujospūdį, žinoti cholesterolio koncentraciją kraujyje ir ją kontroliuoti...