„Migrena yra rimta liga, todėl ja sergantieji neturėtų būti stigmatizuojami“, – sako RVUL Insulto centro vadovas doc. dr. A. Vilionskis. Anot jo, migrenos savigyda gali nuvesti iki priklausomybės nuo nuskausminamųjų vaistų, todėl reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą, kuris padės profesionaliai sukontroliuoti migrenos priepuolius ir parinks profilaktinį gydymą.
Savigyda kelia grėsmę
Galvos skausmai skirstomi į dvi grupes: pirminius ir simptominius. Simptominis galvos skausmas gali būti kitos ligos požymiu, o pirminis galvos skausmas neturi aiškios priežasties. Vienas tokių pirminių galvos skausmų ir yra migrena. Yra žinomi migrenos provokuojantys veiksniai: pavyzdžiui, emocinė įtampa, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, kai kurie maisto produktai. Šia liga dažniau serga jaunesnio amžiaus moterys. Migrenos priepuolių metu dažniausiai jaučiamas pulsuojantis galvos skausmas vienoje galvos pusėje, trunkantis nuo kelių valandų iki kelių dienų. Skausmą dažnai lydi pykinimas, vėmimas, padidintas jautrumas šviesai ir garsui. Priepuolio metu žmogus būna nedarbingas, o jam pasibaigus jaučiasi pavargęs, jam reikia poilsio. Deja, neegzistuoja ir vaistai migrenos priežasčiai gydyti ir pašalinti.
Šalia nedarbingumo ir suprastėjusios gyvenimo kokybės, doc. dr. A. Vilionskis išskiria dar vieną šios ligos sukeliamą problemą: „Nuo migrenos kenčiantys žmonės dažnai nesikreipia į gydytojus ir bando gydytis patys. Kiekvienam migrenos priepuoliui palengvinti jie suvartoja labai daug neefektyvių vaistų, ilgai juos vartojant atsiranda analgetikų sukeliamas galvos skausmas. Todėl žmogus vaistus nuo skausmo turi vartoti vis dažniau ir vis didesnėmis dozėmis. Tokio galvos skausmo gydymas yra didelis iššūkis tiek gydytojui, tiek pačiam pacientui, jis yra ilgas ir reikalauja kompleksinio gydymo. Savigyda tikrai nėra geriausias pasirinkimas, nes tik pas gydytoją neurologą galima gauti profesionalią pagalbą.“
Nepagydoma, bet kontroliuojama
Pasak doc. dr. A. Vilionskio, nors migrenos išgydyti ir neįmanoma, tačiau gydytojui neurologui padedant galima kontroliuoti priepuolius ir ženkliai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Nusprendus ieškoti profesionalios pagalbos, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą neurologo konsultacijai. „Būtų puiku, jei pas neurologą žmogus atvyktų jau turėdamas bendro ir biochemininio kraujo tyrimo rezultatus. Neurologas gali paskirti ir papildomus tyrimus, kurie padės atmesti ar patvirtinti kitų ligų, galinčių imituoti migrenos priepuolius, diagnozę, pavyzdžiui, galvos auglį arba kitą struktūrinį pažeidimą“, – pataria doc. dr. A. Vilionskis.
Nors tiksli pirminė migrenos priežastis nėra žinoma, tačiau kiekvienu atveju reikia stengtis išsiaiškinti migrenos priepuolį provokuojančius veiksnius. Anot gydytojo neurologo, migrenos kontrolei labai svarbu juos žinoti ir stengtis pašalinti, sumažinti jų įtaką: „Šie veiksniai yra individualūs, todėl kiekvienas migrena sergantis žmogus turi save stebėti ir stengtis juos identifikuoti. Tai gali būti emocinis stresas, elgesio sutrikimai, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, menstruacinis ciklas, tam tikri maisto produktai – alkoholis, šokoladas, citrusiniai vaisiai, sūris, kai kurie prieskoniai, maisto priedai ir konservantai. Vienas iš veiksnių gali būti ir ilgesnis miegas, sukeliantis vadinamąją „savaitgalio migreną“, kai anksti ryte keltis įpratęs žmogus savaitgalį nusprendžia pamiegoti ilgiau ir atsibunda su galvos skausmu. Labai intensyvus fizinis aktyvumas taip pat gali išprovokuoti migrenos priepuolį.“
Gydytojas neurologas pataria gydant migreną turėti „migrenos dienoraštį“, kuriame būtina žymėti datas, kada žmogus patyrė migrenos priepuolį, jo intensyvumą ir trukmę, kada vartojo vaistus nuo skausmo. Tai leidžia objektyviai vertinti migrenos priepuolių dažnį, vartojamų vaistų kiekį.
Patvirtinus migrenos diagnozę ir išsiaiškinus ją provokuojančius veiksnius galima parinkti efektyvų gydymą ir sėkmingai kontroliuoti ligą. Migrenos priepuolį efektyviai malšina specifiniai vaistai, kurie, skirtingai nuo įprastų nuskausminamųjų, ne tik efektyviai sumažina galvos skausmą, bet ir jį lydinčius simptomus, pavyzdžiui, šviesos baimę, pykinimą, vėmimą, grąžina darbingumą. Tačiau doc. dr. A. Vilionskis primena, kad šitie vaistai gali sukelti tam tikrus šalutinius poveikius, todėl jų negalima pradėti vartoti savo nuožiūra, būtina pasitarti su gydytoju.
Migrenos profilaktika
Jei migrenos priepuoliai reti, žmogus nedarbingas 1–2 dienas per mėnesį, profilaktinis medikamentinis gydymas nebūtinas. Jei priepuoliai kartojasi dažniau ir trunka po kelias dienas, žmogus dėl migrenos yra nedarbingas 5–6 dienas per mėnesį, kartu su gydytoju neurologu reikėtų apsvarstyti medikamentinės profilaktikos galimybę.
„Egzistuoja medikamentinė ir nemedikamentinė migrenos profilaktika. Nemedikamentinė profilaktika yra tada, kai pašalinami migrenos priepuolį provokuojantys veiksniai, žmogus stengiasi taisyklingai maitintis, yra fiziškai aktyvus, atsisako žalingų įpročių. Medikamentinei migrenos profilaktikai gydytojas neurologas skiria vaistus, kuriuos reikia gerti reguliariai, o jų paskirtis yra sumažinti migreninio skausmo stiprumą ir dažnį“, – sako doc. dr. A. Vilionskis.
Bene svarbiausias nuo migrenos kenčiantiems žmonėms kylantis klausimas – kokio rezultato gali tikėtis žmogus, pradėjęs medikamentinę profilaktiką ir vengiantis migreną išprovokuojančių veiksnių? Doc. dr. A. Vilionskis teigia, kad dažniausiai priepuolių skaičius sumažėja per pusę, o kartais migrena grįžta ir dar rečiau: „Tačiau reikia suprasti, kad profilaktinis gydymas yra gan ilgas procesas. Tikrai ne visada pavyksta iš pirmo karto pritaikyti individualius vaistus. Tam, kad pasijustų profilaktinio gydymo efektas, turi praeiti bent 1–2 mėnesiai nuo jo pradžios. Žmonės tikisi labai greito rezultato, tačiau taip nebūna.“
Gydytojas neurologas taip pat pastebi, kad migrenos simptomai laikui bėgant gali keistis, todėl pataria pas gydytoją neurologą lankytis reguliariai ir esant reikalui pakoreguoti migrenos kontrolę ir profilaktiką.
