Kas yra hipertenzija, kuo ji pavojinga ir kaip su ja kovoti?
 
Paprasčiau tariant, hipertenzija – tai padidėjęs kraujospūdis. Arterinė hipertenzija yra įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač reikšmingas koronarinės širdies ligos, insulto ir širdies nepakankamumo išsivystymui. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė rizika susirgti.
 
Širdies ir kraujagyslių ligos sergamumo struktūroje užima pirmąją vietą, taip pat yra neįgalumo ir blogesnės gyvenimo kokybės priežastis. Tiek Lietuvoje, tiek Kauno mieste širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė gyventojų mirtingumo priežastis.
 
Pasak visuomenės sveikatos specialistės Alinos Didžiokienės, ypač pavojinga yra tai, jog daugelis žmonių nežino, jog jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino – nieko savo gyvensenoje nekeičia tol, kol gerai jaučiasi. Jei kraujospūdis per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių įvairiuose organuose. Padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Nenustatyta, negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti širdies raumens infarktą, galvos smegenų insultą, inkstų nepakankamumą, širdies nepakankamumą, regos sutrikimą.
 
Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja, todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis skaičius, vadinamas diastoliniu. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mm Hg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80. Specialistų teigimu, pavojaus nėra, jei jis neviršija 140/90, tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – jį būtina mažinti.
 

Ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas, atsiradęs dėl nenustatytos konkrečios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų) priskiriamas pirminei arterinei hipertenzijai, kuri siejama su daugeliu vidinių organizmo mechanizmų, nulemiančių kraujospūdžio padidėjimą. Kraujospūdis gali didėti dėl simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtakos, arterijų vidinio dangalo funkcijos sutrikimo, druskos bei skysčių susikaupimo organizme ir kt. Pirmine arterine hipertenzija serga trečdalis suaugusių žmonių. Ligos paplitimo dažnis tiesiogiai priklauso nuo amžiaus. Pirmuosius 15–20 metų klinikinių ligos požymių gali ir nebūti, vėliau atsiranda kairiojo širdies skilvelio pokyčiai, inkstų ir regėjimo pokyčiai, kraujagyslių pažeidimai, dar vėliau – krūtinė angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies nepakankamumas.
 
Tarp arterinio kraujospūdžio dydžio ir širdies ir kraujagyslių ligų yra tiesioginis ryšys – tiek sistolinio, tiek diastolinio arterinio kraujospūdžio padidėjimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką (nuo115/75 mm Hg širdies ir kraujagyslių ligų rizika padvigubėja kas 20/10 mm Hg). Lietuvoje net 33 proc. mirčių lemia pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijos.
 
Pirminės arterinės hipertenzijos atsiradimo rizikos veiksniai: rūkymas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa. Pomėgis valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius, taip pat svarbus kraujospūdžio didėjimui. Žinoma, jog ypač rizikingas yra naktinis kraujospūdžio padidėjimas. Naktinė hipertenzija ypač pakenkia vidaus organams: širdžiai, inkstams, kraujagyslėms, akims. Persirgtos inkstų ar kitos ligos kraujospūdžio padidėjimą sukelia rečiau – tai sudaro apie 10 proc. sergančiųjų atvejų ir tuomet kalbama apie antrinę arterinę hipertenziją, kurios priežastys yra nustatytos.
 
Kraujospūdis nėra pastovus dydis. Vienas ar du jo pakilimai – tai dar ne liga. Taip gali atsitikti susijaudinus, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete ir yra vadinamas „baltojo chalato“ hipertenzija. Kraujospūdį tiksliau įvertinti galima jį reguliariai matuojant namuose. Matuoti reikia negėrus kavos, pailsėjus 10–15 min. Tiems, kuriems rekomenduojama reguliariai sekti savo arterinį kraujo spaudimą,  matuoti reikia porą kartų per dieną, visuomet toje pačioje rankoje: ryte, tik atsibudus, ir vakare, po darbo dienos.
 
Jei kraujospūdžio padidėjimas išlieka, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir aptarti kraujospūdžio mažinimo būdus. Esant mažai rizikai, arterinio kraujospūdžio pakilimo mažinimas galimas gyvensenos korekcijos priemonėmis:
 

• metant rūkyti;
• reguliariai mankštinantis;
• mažinant kūno svorį;
• mažinant druskos ir gyvūninių riebalų bei baltymų kiekį maiste;
• valgant daug žalių vaisių ir daržovių;
• mėsos patiekalus keičiant žuvimi;
• atsisakant alkoholio;
• išmokstant atsipalaiduoti ir laiku pailsėti.

 
Prisimintina, kad gyventojai turėtų daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai mažinant rizikos veiksnius, lemiančius ligų vystymąsi – propaguoti sveiką gyvenimo būdą, būti fiziškai aktyvūs, laikytis sveikos mitybos principų, vengti streso ir žalingų įpročių. Sveika gyvensena turėtų būti skatinama tiek namuose, tiek darbo kolektyvuose, tiek socialiai pažeidžiamų asmenų grupėse.