Vitaminai yra būtini energijos gamybai, imunitetui, kraujo cirkuliacijai ir kitoms svarbioms organizmo funkcijoms. Vitaminų trūkumas gali neigiamai atsiliepti žmogaus sveikatai ir būti mažakraujystės, kaulų ligų priežastimi. Vitaminus organizmas pasisavina iš maisto, todėl, jeigu kasdieninė mityba yra subalansuota, joje gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, tikėtina, kad organizmas gaus tinkamą vitaminų dozę. Tačiau, jeigu mityba nėra subalansuota, sergama ligomis, kurios kenkia šių medžiagų pasisavinimui, todėl atsiranda poreikius vartoti maisto papildus bei vitaminus. Taigi, apžvelgsime vitaminus, kuriais reiktų pasirūpinti atvėsus orams ir atėjus rudeniui.
Geriausias būdas patikrinti vitaminų kiekį organizme – įprastas kraujo tyrimas, kuris parodo maistinių medžiagų, vitaminų, sunkiųjų metalų perteklių arba deficitą kraujyje. Nustačius kokių medžiagų trūksta, derėtų įtraukti maisto produktų, praturtintų trūkstamu vitaminu, esant dideliam trūkumui – pradėti vartoti vitaminus. Mineralų ir vitaminų kiekį organizme gali paveikti stresas, hormonų svyravimai, oro tarša, sezonų ypatybės.
Vitaminas D – nepaprastai svarbus palaikant imuninės sistemos formą gripo ir šaltojo sezono metu. Vitaminas D reguliuoja energijos lygį, palaiko širdies ritmą ir tvirtą kaulų sandarą. Skirtingai negu kiti vitaminai, vitaminas D organizme gaminamas tik tada, kai kūnas veikiamas tiesioginių saulės spindulių, todėl jo trūkumas itin pradedamas jausti šaltuoju sezonu. Vitamino D galima gauti iš tam tikrų maisto produktų – sviesto, kiaušinio trynio, pieno, daigintų sėklų, tačiau tai sudarys tik apie 10% reikiamos dozės. Tyrimai rodo, kad geriausia vartoti vitaminą D3, kuris yra artimiausia ir natūraliausia vitamino D forma.
Vitaminas C ir riboflaminas – šie du vitaminai mažina odos ir lūpų sausumą, gerina odos elastingumą, dėl ko oda tampa stipresne ir storesne. Kadangi vitaminas C yra netirpus vandenyje, o organizmas jo nekaupia, jį pasisavinti galime tik įtraukdami produktus, kuriuose gausu vitamino C arba vartoti papildus. Vitaminas C vaidina svarbu vaidmenį atliekant daugelį organizmo funkcijų – kolageno, L – karnitino ir neurotransmiterių gamybą. Tai padeda metabolizuoti baltymus, o dėl antioksidantinio poveikio, vitaminas C mažina vėžio riziką. Vitamino C yra gausu kale salotose, kivyje, brokolyje, lęšiuose, braškėse.
Geležis – svarbus vitaminas stipriam imunitetui, raumenų ir nervų sistemos veiklai. Geležies trūkumas atsiranda dėl netinkamos mitybos, taip pat dažnai geležies trūksta vegetarams arba veganams. Priežasčių, dėl ko organizmas praranda geležies, gali būti įvairių: įtakos gali turėti žarnyno susirgimai, moterys per vieną menstruacijų ciklą praranda ypač daug – apie 30 miligramų geležies. Šio vitamino trūkumas pasireiškia greitu nuovargiu, galvos skausmu, susilpnėjusiu imunitetu, širdies permušimu, sumažėjusiu darbingumu ir gebėjimu mokytis. Maisto produktai, kuriuose galima rasti daug geležies: raudonoji mėsa, sezamų sėklos, lęšiai, austrės, riešutai, pupelės, paukštiena bei žuvis.
Vitaminas A – padeda ne tik atstatyti audinius, bet taip pat padeda jiems augti, stiprina imuninę sistemą bei palaiko gerą regėjimą. Vitamino A trūkumas pasireiškia lūžinėjančiais nagais, nuovargiu, odos pakitimais: papilkėjusi, spuoguota, išblyškusi oda gali pranašauti apie vitamino A trūkumą. Esant deficitui, rekomenduojama į savo mitybos racioną įtraukti žuvų taukų, kiaušinio trynių, morkų, moliūgų, pomidorų, špinatų, brokolių ir abrikosų.
Taigi, tam tikrų vitaminų stygius gali pasireikšti įvairiais simptomais, tačiau svarbu išsiaiškinti deficito kiekį ir neskubėti pirkti cheminių pagrindu išgautų vitaminų, o pasistengti peržvelgti savo valgiaraštį ir įtraukti į jį reikiamus produktus.
