Prieš egzaminą ar kitą svarbų įvykį tirtančios rankos ir kojos – normalus reiškinys. Drebulys gali atsirasti ir labai pavargus, stresinėse situacijose, supykus. Suprantama: tai viso labo organizmo reakcija į pasikeitusias sąlygas – grįžus prie įprastų, drebulys išnyksta, tad jaudintis nėra ko. Sunerimti reikėtų tik tada, jei drebulys nepraeina ir kitas kūno dalis (galvą, liežuvį). Ką tai galėtų reikšti?

Tremoras – vienas iš Parkinsono ligos požymių. Niekas nežino, kaip užkirsti jai kelią ir kaip pagydyti ligonį, tačiau ne paslaptis, kas tuo metu vyksta su paciento smegenimis: jose ima trūkti cheminės medžiagos, vadinamos dopaminu. Šiandieninė medicina stengiasi jį pakeisti ir neutralizuoti trūkumo sukeltą poveikį, tačiau nereikia iš karto tikėtis blogiausio – drebulys gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių.

Kartais kalti būna vaistai ir toksinės cheminės medžiagos. Klasikiniu pavyzdžiu galima laikyti ir kavą bei alkoholį. Astmatikams ir epileptikams skiriamų vaistų šalutinis poveikis neretai taip pat pasireiškia drebuliu, tačiau užtenka nutraukti jų vartojimą, ir šis nemalonus simptomas greitai išnyksta.

Išskiriamas ir paveldimas „esencinis“ tremoras – jis pasireiškia tuo, kad dreba viena arba abi rankos. Dėl panašumo į Parkinsono ligos drebulį jis sukelia paniką (o be reikalo). Atskirti vieną nuo kito nesudėtinga: reikia tik žinoti, kad antruoju atveju ranka net ir ramybės būsenoje drebėtų nuolat, tačiau drebulys ištiesus ją sumažėja. Idiopatinis virpulys pasireiškia atvirkščiai: jis tampa akivaizdus, kai siekiama kažką paimti, padėti, rašyti. Parkinsono tikimybę galima atmesti, jei nepasireiškia kiti šiai ligai būdingi simptomai: sutrikusi kalba, raumenų sąstingis, pakitusi eisena.

„Esencinis“ tremoras labiausiai paplitęs tarp senyvo amžiaus žmonių (todėl neretai vadinamas tiesiog senatviniu), tačiau pasireiškia ir 35–40 metų amžiuje. Jis nėra kokios nors rimtos ligos požymis, tačiau turi neigiamų pasekmių: pastebėta, kad šiuo atveju keli gurkšneliai alkoholio drebulį pastebimai sumažina, tad kai kurie kenčiantys dėl šios problemos kenčiančių bando taip jos išvengti.

Tremoras gali atsirasti dėl daugelio ligų: pradedant kepenų pažeidimais, inkstų veiklos sutrikimu, baigiant padidėjusiu skydliaukės aktyvumu. Pasireiškia jis ir kaip nors pažeidus smegenis (sergant išsėtine skleroze, patyrus insultą ar galvos traumą). Vis dėlto tokiais atvejais drebulys tėra tik vienas iš simptomų, ir net ne pats baisiausias, pavyzdžiui: sutrikus skydliaukės veiklai, atsiranda nervingumas, padažnėja pulsas ir širdies plakimas, išsprogsta akys, retėja plaukai, dreba iškištas liežuvis ir pan. Jeigu įtariate, kad sergate šia liga, ištieskite ranką delnu žemyn, išskėskite pirštus ir ant išorinės pusės uždėkite ploną popieriaus lapą. Nedidelės vibracijos būdingos hipertirozei, o kaip drebulys pasireiškia sergantiesiems Parkinsono liga – jau minėta.

Jei pastebite, kad tirta rankos, pamąstykite: ar jūsų vaistinėlėje neatsirado naujų vaistų? Na, o jei vartojate narkotikus, priežastis akivaizdi.

Kai vienos rankos pirštų virpulį lydi ir nevalingi galvos judesiai, kurie ypač sustiprėja susinervinus, tikėtina, kad jums – „esencinis“ tremoras. Jis dažnai pasireiškia vienos šeimos nariams. Kaip minėta, tai nėra kokios nors ligos požymis: drebulys gali atsirasti kūdikystėje ir bėgant metams išnykti, arba atvirkščiai – imti progresuoti. Alkoholis nėra pats geriausias sprendimo būdas, tad nereikėtų juo per daug pasikliauti.

Jeigu jums per 70, ir be rankų (kartais ir apatinio žandikaulio) drebulio daugiau niekuo nesiskundžiate – nesijaudinkite. Viskas gerai.

Viena iš labiausiai paplitusių tremoro priežasčių, kaip tikriausiai ir patys pastebėjote, yra alkoholizmas. Diabetikams virpulys gali atsirasti suvertojus per didelę insulino dozę, sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje. Tokiu atveju galima pastebėti ir daugiau negalavimų (pavyzdžiui, silpnumą ir prakaitavimą), tačiau jie greitai praeis, jeigu užvalgysite ko nors saldaus.

Drebulys tėra simptomas, galintis pasireikšti tiek sveikiems žmonėms, tiek sergantiems daugybe įvairių ligų.