Jau ne vienerius metus Lietuvoje daugiausiai gyvybių nusineša širdies ir kraujotakos sistemos ligos, įskaitant tokias ūmias būkles, kaip smegenų insultas ar miokardo infarktas. Remiantis naujausiais Higienos instituto (HI) duomenimis, būtent šios ligos sukelia beveik pusę – 48 proc. – mirčių šalyje. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius pasakoja, kaip apsisaugoti nuo blogiausių scenarijų, o nelaimės atveju – simptomus atpažinti kuo greičiau.
Miokardo infarktas – pasireiškia skirtingai
Anot P. Jacevičiaus, kalbant apie liūdna statistika pasižyminčias širdies ir kraujagyslių ligas, būtina atkreipti dėmesį į miokardo infarktą ir jo liekamuosius padarinius. Ši būklė gali ne tik gerokai apsunkinti įprastą gyvenimą, bet ir tapti lemtinga.
„Miokardo infarktas pasireiškia stipriu skausmu už krūtinkaulio, plintančiu į kairę ranką, rečiau į kaklą, apatinį žandikaulį, pilvą, nugarą. Skausmas būna maudžiančio, spaudžiančio pobūdžio ir neretai tampa sunkiai pakeliamas. Tiesa, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti netipinė infarkto forma, kai skauda pilvą, pykina, kartais net vemiama, jaučiamas dusulys, galvos svaigimas, atsiranda sąmonės sutrikimai“, – sako P. Jacevičius.
Gydytojas paaiškina, kad patyrus miokardo infarktą, vėliau kasdienybę gali apsunkinti įvairūs sveikatos sutrikimai, tokie kaip širdies nepakankamumas, dusulys, sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas ir kt. Negana to, nemenkai išauga tikimybė šią būklę patirti dar kartą, todėl būtinos periodiškos konsultacijos su gydytoju ir specialūs tyrimai.
Dar viena kritinė būklė – insultas
Statistika rodo, kad daugiau nei milijonas ES gyventojų yra patyrę insultą, o beveik pusė jų – neišgyveno. Šeimos gydytojas P. Jacevičius paaiškina, kad insultas dažniau būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau rizika gerokai ūgteli, jei asmuo serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, turi žalingų įpročių ar piktnaudžiauja alkoholiu.
„Insulto metu, priklausomai nuo pažeistos smegenų skilties, žmogui gali atsirasti veido, rankų, kojų tirpimai, sutrikti kalba – pradedama kalbėti nerišliai, nesugebama pasakyti pilnų sakinių. Taip pat gali būti pažeista rega ar klausa – žmonės apanka viena akimi, girdi spengimą ausyse ar visai apkursta, atsiranda raumenų paralyžiai, eisenos ar koordinacijos sutrikimai“, – pasakoja gydytojas.
Jis priduria, kad nepradėjus gydymo per pirmąsias valandas, insulto metu patirti simptomai gali išlikti visam gyvenimui arba baigtis dar liūdniau. Asmenį vėliau gali lydėti galūnių judesių sutrikimai, kalbos, mąstymo defektai ar net išsivystyti epilepsija.
Užkirskite kelią
Gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Pokyčių ir produktų skyriaus vadovė Kristina Ruseckienė įvardija, kad bendrovės kritinių ligų sąraše infarkto ir insulto išmokos yra mokamos jau daugybę metų, mat šios ligos ilgą laiką lyderiauja tarp pavojingiausių.
„Vis dėlto, svarbu ne tik užtvirtinti finansinį stabilumą sau bei šeimai nesėkmės atveju, bet ir visomis jėgomis bandyti tokių ligų išvengti. Stengiantis paskatinti klientus dažniau atsigręžti į savo sveikatą, prieš metus pristatėme itin lengvai naudojamą telemedicinos paslaugą, leidžiančią nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, iš namų ar užsienio šalių, pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir sulaukti patarimų ar siuntimo pas specialistus. Esame įsitikinę, kad savo kasdienybėje turėtumėme padaryti viską, kad tiek patys, tiek mūsų šeimos nariai jaustųsi ramiau ir saugiau“, – sako K. Ruseckienė.
Šeimos gydytojas P. Jacevičius priduria, jog siekiant išvengti minėtų pavojingų būklių, itin svarbu atsižvelgti į gyvenimo būdą ir naudotis prevencinės programos galimybėmis. Vyrams nuo 40-ies iki 54-erių metų ir moterims nuo 50-ies iki 64-erių metų, pasitarus su šeimos gydytoju, rekomenduojama kasmet atlikti kardiogramą, arterinio kraujo spaudimo matavimą, kraujo tyrimus.
„Insultų ir infarktų riziką dažnai nulemia prieš tai buvę kardiovaskuliniai rizikos veiksniai: padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, viršsvoris, rūkymas, netaisyklinga mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas. Remiantis „Eurostat“ tyrimais, 1 iš 6 lietuvių turi tam tikro laipsnio nutukimą, todėl taip pat labai svarbu koreguoti gyvenimo būdą“, – paaiškina jis ir pabrėžia, kad įvardintų būklių riziką galima žymiai sumažinti, jei laikysimės pagrindinių sveikatingumo principų ir stengsimės užbėgti ligoms už akių.
