Prieš puldami malšinti galvos ar bet kokį kitą skausmą vaistais, susimąstykite: ar jų tikrai reikia?
 
Prieš porą metų atlikta apklausa parodė, kad vaistus nuo skausmo vartoja kas dešimtas Lietuvos gyventojas: 8 proc. tai daro bent kartą per savaitę, 2 proc. – kasdien. Ketvirtadalis tautiečių skausmą malšinančius vaistus vartoja nors kartą per mėnesį. Ir turbūt nėra girdėję, jog pastaraisiais metais ne vienas mokslinis tyrimas atskleidė, kad tokius vaistus derėtų vartoti itin atsakingai, mat jie gali kelti grėsmę širdžiai, kepenims, inkstams, didinti kraujavimo ir insulto riziką.
 
Medikai pastebi, kad žmonės, galėdami vaistų nuo skausmo nusipirkti be recepto, klaidingai mano juos esant saugius. O tai netiesa. Ypač jeigu turite kitų, rimtesnių, sveikatos problemų, nei tik dėl drėgno oro susopusi alkūnė.
 
Bet aklas tikėjimas nereceptinių vaistų nuo skausmo saugumu ne vienintelė klaida, kurią darome. Štai dar kelios iš jų.
 
Pirma klaida: geriu, nes skauda
 
Viena didžiųjų blogybių – griebtis tablečių dėl menkiausio skausmelio.
 
Yra du pagrindiniai analgetikų, parduodamų be recepto, tipai. Pirmasis – acetaminofenas, visiems geriau žinomas kaip paracetamolis (taip pat keliais firminiais pavadinimais, tokiais kaip tailenolis). Antroji grupė – nesteroidiniai, uždegimą slopinantys vaistai, tarp jų patenka ibuprofenas, naproksenas ir aspirinas.
 
Manoma, kad paracetamolis blokuoja skausmo receptorius smegenyse. O nesteroidiniai vaistai blokuoja prostaglandinų – biologiškai aktyvių medžiagų, kurios, pažeidus ląsteles, sukelia skausmą ir uždegimą, – gamybą. Ir vienus, ir kitus vaistus medikai laiko stipriais. Tad tada, kai skausmas yra silpnas ar bent jau pakenčiamas, rekomenduoja pirmiau išbandyti alternatyvius jo slopinimo būdus: poilsį, karštus arba šaltus kompresus.
 
Amerikiečių atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad joga ir meditacija padeda ne tik atpalaiduoti raumenų įtampą, bet ir pakeisti smegenų reakciją į skausmą, kai sergama migrena, artritu ir kitomis lėtinėmis ligomis.
 
Antra klaida: galvai ir kojai – atskiros tabletės
 
Įsitikinimas, kad nuo tam tikro tipo skausmo reikia gerti tik tam tikrus vaistus, irgi yra klaidingas.
 
Kokį skausmą kokiais analgetikais reikėtų gydyti, diskutuojama jau labai seniai. Ir teiginys, kad vieni vaistai geriau tinka, tarkime, galvos skausmui slopinti, nei kiti, iš dalies yra teisingas. Pavyzdžiui, ibuprofenas gali būti veiksmingesnis išsisukus čiurną ar pasitempus raiščius nei paracetamolis, nes tai vaistas nuo uždegimo. Tačiau abiejų tipų analgetikai gali sėkmingai nuslopinti skausmą ir karščiavimą. Jie skiriasi tik poveikiu žmogaus organizmui – kiekvienas kelia jam kitokių grėsmių. Todėl svarbiau ne rinktis tinkamą vaistą jūsų skausmui, o tinkamiausią būtent jums. Specialistai aiškina taip: nesteroidiniai vaistai galbūt nuslopins karščiavimą efektyviau, nei paracetamolis, tačiau jeigu jūsų skrandis jautrus ir greitai sudirgsta, turbūt neverta rizikuoti jį prakiurdyti iki kraujuojančių opų tokiais vaistais dėl truputėlį greitesnio palengvėjimo.
 
Trečia klaida: perdozavimas dėl neapdairumo
 
Niekas nepaneigs – sirgti peršalimo ligomis bjauru. Jėgų nėra, savijauta – apgailėtina, o kur dar baimė, kad galbūt tai gripas... Taigi skubame gerti peršalimo požymius slopinančius vaistus. Kadangi plėšia galvą, maudžia raumenis, kaulus, kartais – net visą kūną, neapsikentę įsimetam į burną ir tabletę nuo skausmo. Ir, labai tikėtina, taip apkrauname organizmą dviguba analgetikų doze ir rizikuojame perdozuoti. Mat daugelyje nereceptinių vaistų peršalimo simptomams slopinti ir taip yra nemenkos dozės skausmą malšinančių vaistų. Deja, ne visada pasižiūrime, o dažnas nežinome, kad tokių vaistų informaciniame lapelyje nurodytas acetaminofenas yra tas pats paracetamolis, taigi geriame jo papildomai.
 
Medikų patarimas: kadangi visi vaistai turi šalutinį poveikį ir nė vienas nėra visiškai saugus, pasistenkite vienu metu vartoti tik tą preparatą, kuris nuslopins labiausiai tuokart kamuojančius simptomus.
 
Ketvirta klaida: nepadauginu, vadinasi, nerizikuoju
 
Specialistai jau seniai žino, kad vartojant nesteroidinius, uždegimą slopinančius vaistus gali padidėti širdies smūgio ir insulto rizika. Bet tik neseniai buvo paskelbti duomenys, kad toji rizika gali pasireikšti jau pirmąją vaistų vartojimo savaitę.
 
Dar vienas gydytojų įspėjimas, galintis sukrėsti daugelį: infarkto ir insulto pavojų šie vaistai kelia net žmonėms, nesergantiems širdies ligomis ir netgi nepriklausantiems rizikos grupei.
 
Ne mažiau pavojingas ir acetaminofenas. Amerikiečių medikų skaičiavimais, JAV jis sukelia beveik pusę ūmaus kepenų nepakankamumo atvejų. 2013-aisiais Amerikoje buvo paskelbta mokslinė ataskaita, kurioje teigta, kad septynias dienas pavartojus bent truputėlį didesnę, nei rekomenduojamoji, acetaminofeno dozę, galima rimtai pažeisti kepenis ir net mirti.
 
Taigi saugiausias būdas vartoti vaistus nuo skausmo – gerti mažiausią veiksmingą dozę kuo trumpesnį laiką.
 
Penkta klaida: tabletės ir motinystė
 
Vis daugiau tyrimų rezultatų leidžia manyti, kad nesteroidiniai, uždegimą slopinantys vaistai gali sutrikdyti ovuliaciją. Pernai JAV buvo atliktas eksperimentas – jo dalyvės vartojo tokius vaistus. Ir jau po 10 dienų 75 proc. moterų, gėrusių, pavyzdžiui, naprokseną, kiaušinėlis neišsilaisvino iš kiaušidės. Visoms moterims, vartojusioms placebą, ovuliacija buvo normali. 90 proc. moterų, vartojusių receptinį vaistą diklofenaką, dažnai skiriamą gydyti menstruacinius spazmus, ovuliacijos išvis nebuvo.
 
Reprodukcinės endokrinologijos specialistai tai aiškina labai paprastai: nesteroidiniai, uždegimą slopinantys vaistai, kaip minėta, blokuoja prostaglandino gamybą, o tas labai svarbus kiaušinėliams išsilaisvinti.
 
Gera žinia ta, kad viskas iškart susitvarko vos tik nutraukiamas vaistų vartojimas. Išvada – norite pastoti, nevartokite vaistų nuo uždegimo.
 

Šešta klaida: tabletės ir nėštumas
 
Nesteroidiniai uždegimą slopinantys vaistai prasiskverbia per placentą ir patenka į vaisiaus kraujotakos sistemą. Todėl jie gali paveikti besivystančią kūdikio širdį, inkstus ir kitus organus.
 
Besilaukiančios moterys tokių vaistų turėtų vengti. Tailenolis, anot specialistų, galėtų būti saugus pakaitalas, tačiau saugiausia, jei reikalingi vaistai nuo skausmo, pasitarti su gydytoju, stebinčiu jus nėštumo metu.
 
Septinta klaida: skubėjimas numušti temperatūrą
 
Vien faktas, kad termometras rodo 38 laipsnius, dar nėra priežastis išgerti ibuprofeno ar paracetamolio, sako gydytojai. Visi žinome, kad karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į ligą, ir pats savaime jis nėra blogas dalykas. Aišku, jeigu temperatūra šokteli aukščiau 38 laipsnių arba dar iki tol ima kamuoti rimti skausmai ir labai bloga savijauta, vienas ar kitas minėtas vaistas gali padėti.
 
Jeigu temperatūra 39,5 laipsnio ar aukštesnė, būtina kreiptis į gydytoją.
 
Taip pat turėkite omenyje, kad be vaistų nuo uždegimo kartais negalima išsiversti siekiant išvengti traukulių (ypač vaikams). Be to, aukšta temperatūra kartais gali būti rimtos ligos ar infekcijos požymis.
 
Aštunta klaida: gerti vaistus ir sportuoti
 
Nereceptiniai vaistai gali padėti žmonėms gyventi aktyviai – taigi ir sveikiau. Jie taip pat gali būti tikras išsigelbėjimas pacientams, kuriems skirta fizioterapija, nes jiems tenka judėti įveikiant skausmą. Tačiau jeigu geriate vaistų prieš kiekvieną intensyvią treniruotę sporto klube vien tam, kad galėtumėte dar aktyviau sportuoti, pasisaugokite.
 
Skausmas yra apsaugos mechanizmas, įspėjantis apie tai, kas vyksta su mūsų kūnu. Todėl medikai perspėja vaistų nuo skausmo nevartoti profilaktiškai – juk taip rizikuojama susižaloti arba pasunkinti senas traumas.
 
Ištvermės reikalaujančių sporto šakų atletai dažnai neišsiverčia be vaistų nuo skausmo, tačiau visada pasirūpina vartoti daug skysčių, nes tokie preparatai gali pažeisti inkstus, jei organizmui trūks vandens. Tą irgi reikėtų įsiminti.
 
Devinta klaida: perdozavimas apsiskaičiavus
 
Nors farmacininkai, gamintojai, gydytojai pasistengė maksimaliai sumažinti tokią riziką, žmonės vis tiek nuolat supainioja, pamiršta saugias dozes ir, visiškai to nenorėdami, išgeria daugiau.
 
Ypač dažnai tai nutinka su skystu acetaminofenu, skirtu vaikams. Skysti vaistai turėtų būti dozuojami mililitrais, bet daugybė tėvų vis tiek girdo juos savo atžaloms šaukštais ir šaukšteliais. Pasižiūrėkite pakuotėje – jei ten nėra pipetės ar kokio nors matavimo indelio, nusipirkite vaistinėje.
 
Dar viena bėda, kai serga vaikai: nuolat užsiėmusiems ir persidirbusiems tėvams būna sunku kontroliuoti, kas duoda mažiesiems vaistų ir kiek. Kad taip nenutiktų, sudarykite paprasčiausią grafiką ir jį laikykite vaiko kambaryje ar ant šaldytuvo.
 
Dešimta klaida: per ilgai geriami vaistai
 
Traumos bjaurios tuo, kad vos tik išsisukame ar pasitempiame ką nors mūsų kūnas akimirksniu – ir dažnai perdėtai, – reaguoja į tai uždegimu. Laiku išgėrus nesteroidinių uždegimą slopinančių vaistų galima suvaldyti diskomforto jausmą ir tinimą. Bet tai tik trumpalaikė priemonė. Naujausiais duomenimis, jeigu traumą patyręs žmogus ir toliau – po dviejų ar trijų dienų – vartoja vaistų nuo uždegimo, prasideda priešinga reakcija: audiniai gyja lėčiau.
 
Vienuolikta klaida: vaistai nuo uždegimo su aspirinu
 
Jeigu gydytojas jums skyrė aspiriną širdžiai, bet sykiu jūs reguliariai vartojate nesteroidinius vaistus nuo skausmo, pasirūpinkite kiek galėdami atitolinti abiejų vaistų vartojimo laiką. Kam to reikia? Aspirinas širdininkams skiriamas dėl to, kad, skystindamas kraują, mažina krešulių, taigi ir infarkto, riziką. Tačiau kiti nesteroidiniai uždegimą slopinantys vaistai gali blokuoti šį poveikį.
Suprantama, nieko baisaus, jeigu išgersite vaistų nuo skausmo retkarčiais, pavyzdžiui, užklupus migrenos priepuoliui. Bet jeigu ir juos, ir aspiriną geriate daugmaž reguliariai, pasistenkite aspirino tabletę nuryti iš ryto, kad praeitų nuo dviejų iki keturių valandų, kol gersite vaistų nuo uždegimo.
 
Dvylikta klaida: vaistai nuo uždegimo ir antidepresantai
 
2015-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad vartojant nesteroidinius uždegimą slopinančius vaistus kartu su populiariais antidepresantais didėja kraujavimo į smegenis rizika. Šis atradimas sukėlė didelį nerimą medikų bendruomenėje, nes labai daug depresija sergančių suaugusiųjų kenčia ir lėtinius skausmus. Taigi dažnai slopina juos vaistais nuo uždegimo.
 
Jeigu reguliariai vartojate nesteroidinius vaistus, pasikalbėkite su savo gydytoju – išklausykite, kokių jis gali pasiūlyti alternatyvų kovai su skausmu. Pavyzdžiui, jeigu jus kankina migrena, jai gydyti yra kitokių vaistų. Jei kamuoja raumenų spazmai, gal vertėtų išbandyti raumenų relaksantus.
 
Trylikta klaida: uždegimą slopinantys ir kraują skystinantys vaistai
 
Pastaruoju metu daug kalbama apie širdies problemų bei insulto riziką, susijusią su nesteroidiniais uždegimą slopinančiais vaistais. Tačiau didžiausia grėsme vis dar laikomas kraujavimas į skrandį ar žarnyną. Ypač dažnai medikų pagalbos prireikia žmonėms, be vaistų nuo uždegimo, kasdien vartojantiems aspiriną ar kitus kraują skystinančius preparatus.
 
Jei jau vartojate kokius nors vaistus, nepatingėkite paklausti bent vaistininko, kuris nereceptinis vaistas nuo skausmo jums tiktų geriausiai.