Vasara – tai metas, kai žmonės mažiausiai nori sirgti, tačiau kvėpavimo takus sausinanti šiluma tampa ligų priežastimi: mes jaučiame, kad kvėpuojame šiek tiek sunkiau, ima troškinti. Gana greitai išdžiūsta nosies ir burnos gleivinė, susidaro sąlygos baciloms daugintis. Apninka sloga, ima kankinti bronchitas, gali paūmėti galvos skausmai, lėtiniai spazminiai (obstrukciniai) bronchitai, dermatitai, egzemos ir kt. Kitaip tariant, tampame kvėpavimo takų ligų taikiniu.

Blogas mikroklimatas neretai sudaro palankias sąlygas alerginei slogai. Galima ir visiškai priešinga nosies gleivinių reakcija – nosies užgulimas. Tuomet tampa sunku kvėpuoti, skauda ar dilgčioja prienosinių ančių srityje, skauda galvą, pablogėja bendra savijauta.

Peršalimo ir virusinėm ligom sergame ne tik žiemą. Tokiais atvejais puolame gydytis įvairiomis priemonėmis: geriame žolelių arbatas, vartojame vaistus nuo slogos, gerklės skausmo, kosulio. O gal vertėtų išmėginti inhaliacijas?

Kas yra inhaliacija?

Inhaliacija – vaistinių medžiagų įkvėpimas gydymo tikslu. Garuose esančios gydomosios medžiagos patenka į kvėpavimo takų gleivinę ir atlieka savo darbą. Šį gydymo būdą verta pasitelkti atsiradus pirmiesiems kvėpavimo takų ligų simptomams (slogai, tonzilių uždegimui, laringitui, bronchitui, plaučių uždegimui). Garuose esančios gydomosios medžiagos turi didelį kontaktinį paviršių, jos greitai pasisavinamos kraujo, todėl veikia efektyviau. Inhaliacija padeda greičiau pašalinti iš kvėpavimo takų drėgmės ir gleivių perteklių.


Kada atlikti inhaliacijas?

Inhaliacija atliekama po valgio praėjus 1–1,5 valandos,  procedūros trukmė – 10–15 minučių, gali būti kartojama 3–4 kartus per dieną. Po to rekomenduojama vieną valandą nekalbėti, nerūkyti, nevalgyti ir neiti į šaltą orą. Jei sloguojate, inhaliacijos metu kvėpuokite nosimi, o išsivysčius trachėjos ar bronchų ligoms – įkvėpkite pro burną, sulaikykite kvėpavimą 2–3 sekundėms ir iškvėpkite pro nosį.

Druskos inhaliacija. Druska dezinfekuoja uždegimo apimtus kvėpavimo takus, slopina uždegimą, lengvina atsikosėjimą, nes skystina skreplius. Į inhaliacijoms skirtą vandenį galite įberti druskos su jodu (2 litruose vandens ištirpinkite vieną nubrauktą joduotos arba jūros druskos šaukštą).

Sodos inhaliacija lengvina atsikosėjimą. Vietoje druskos į karštą vandenį galite įberti 2–3 arbatinius šaukštelius valgomosios sodos.

Vaistažolių inhaliacija. 1 šaukštą smulkintų vaistinių augalų (beržo pumpurų, liepų žiedų, čiobrelių, šalpusnio, raudonėlio, levandos, šalavijo, vaistinių ramunėlių, eukalipto)  užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 20–30 minučių pastovėti. Po to pripilkite 1 litrą karšto vandens ir pakvėpuokite garais.

Svarbu: inhaliacijai naudojamas karštas, o ne verdantis vanduo. Reikia palenkti galvą ties indu, užsidengti rankšluosčiu, kad neliktų tarpo orui praeiti, užsimerkti ir kvėpuoti garais. Atlikdami inhaliacijas, galvą laikykite palenktą ne arčiau kaip 20 cm atstumu (taip nenusiplikinsite ir nenusideginsite gleivinės).