Nušalimai (ypač – gilūs) kelia rimtą pavojų sveikatai, todėl labai svarbu mokėti ne tik jų išvengti, bet ir prireikus suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam.
 
Kas yra nušalimas?
 
Nušalimas – tai audinių pažeidimas veikiant žemai temperatūrai, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko. Šalčiui veikiant kūną, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba.
 
Dažniausiai nušąla skruostai, nosis, ausys, smakras, kakta – kitaip tariant, nepridengtos kūno vietos, – bet gali nušalti ir tos, kurių kraujotaka dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi (kojų ir rankų pirštai, pėdos).
 
Nušalimo požymiai
 
Nušalimas gali būti paviršinis, kai pažeidžiama oda ir gilus, kai pažeidžiami gilesni audiniai. Nušalimo arba šalčio traumos (taip vadina gydytojai), simptomai pasireiškia beveik iš karto. Iš pradžių pablykšta oda ir truputį peršti. Kiti požymiai:
 

• kurios nors kūno dalies nejautrumas ir sustingimas;
• staigus odos pabalimas ir virpėjimas;
• odos paraudimas arba papilkėjimas;
• pūslės;
• patinimai;
• pažeistų vietų nejautrumas skausmui;
• vašką primenanti oda;
• kietai sušalę audiniai ir kt.

 
Ką daryti nušalus:

• Kuo greičiau stenkitės patekti į šiltas patalpas.
• Nušalusią kūno dalį atšildykite įmerkę į kambario temperatūros vandenį arba dėkite kambario temperatūros tvarsčius ant nušalusių kūno dalių (pakanka 20 – 30 minučių). Jei žmogus nušalo galūnes, nuimkite žiedus ar laikrodžius, kadangi atšildant nušalusias galūnes, jos tinsta ir papuošalus gali būti sunku numauti.
• Duokite gerti šiltų ir saldžių gėrimų.
• Jokiu būdu nesugalvokite šildytis alkoholiu, nes jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma.
• Jei nušalimas rimtas, nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite. Sutvarstytą kūno dalį (jeigu tai įmanoma) susukite į minkštą, storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Malšinkite skausmą. Skubiai vykite arba vežkite nukentėjusį į artimiausią gydymo įstaigą.
• Nedaug nušalus, kai arti nėra šiltų patalpų, veidą, nosį, ausis galima šildyti delnais.
• Atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grįžta jautrumas.

 
Ko nedaryti:
 

• Nušalusių kūno vietų niekada netrinkite, nemasažuokite – ypač sniegu ar vilna. Vilnonis šalikas ar pirštinė nutrina odą, suerzina, atsiranda mėlynių, o į jas labai lengvai gali patekti infekcija. Ledo kristalų turintis sniegas ne tik traumuoja nušalusią vietą, bet ir dar labiau ją atšaldo.
• Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti.
• Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi tiesioginė šiluma gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pažeistus audinius.

 
Nušalimų profilaktika
 

• Jei lauke šalta ir vėjuota, svarbiausia profilaktinė priemonė – šilta ir patogi apranga. Reiktų nešioti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką, mūvėti pirštines (geriausia – kumštines). Taip pat labai svarbu gerai apsaugoti anksčiau jau nušalusias vietas.
• Paprastas būdas išvengti rankų šalimo – reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau iš peties. Pakaks kelių energingų judesių, kad į ranką pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraustų bei sušiltų. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir energingai pakilnoti – padaryti keletą „žirklių“ judesių, nuo kurių kojos greitai sušils.
• Atminkite, kad viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas. Jeigu rūbai sušlampa, būtina juos kaip galima greičiau pasikeisti – jie itin greitai atšaldo kūną.
• Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva ir nespausti.
• Nepatartina rūkyti: nikotinas sutrikdo kraujotaką, dėl ko greičiau nušąla galūnės.
• Jei šalta, stenkitės lauke būti kuo trumpiau.
• Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ir turite padidėjusį kraujospūdį.
• Jei reikia dirbti lauke, šiltai apsirenkite.
•  Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti, ar bent jau pasivaikščiokite.
• Jei pajutote, kad šąla veidas, mankštinkite veido raumenis – darykite grimasas.
• Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines.
• Prieš išeinant į lauką ir esant poreikiui, veidą bei rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens. Iš bėdos puikiai tiks ir paprasčiausias vazelinas.