Šiandien bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių sveikatos grėsmių pasaulyje. Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, tačiau netinkamai vartojami preparatai paspartina atsparumo procesą.
 
Auga infekcijų skaičius (tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė ir gonorėja), kurias gydyti sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja.
 
Atsparumas antibiotikams prailgina gydymosi ligoninėje laiką, daugiau kainuoja gydymas, didėja mirtingumas.
 
Problemos svarba
 
Antibiotikai – vaistai, naudojami infekcijų prevencijai ir bakterinių infekcijų gydymui. Atsparumas antibiotikams išsivysto, kai pasikeičia bakterijų atsakas į vartojamą vaistą.
 
Bakterijos (o ne žmonės) tampa atsparios antibiotikams. Tokiomis bakterijomis užsikrėtusius sunkiau gydyti nei tuos, kurie yra užsikrėtę neatspariomis antibiotikams bakterijomis.
 
Atradus naujus antibiotikus, atsparumas jiems išliks viena didžiausių grėsmių, jeigu nebus keičiama antibiotikų vartojimo elgsena. Būtina keisti požiūrį į antibiotikų skyrimą ir vartojimą. Elgsenos pokyčiai, mažinantys infekcijų plitimą yra skiepai, rankų plovimas ir tinkama maisto higiena.
 
Pasaulyje atsparumas antibiotikams auga dideliais tempais. Kiekvieną dieną atsiranda ir plinta nauji atsparumo mechanizmai, mažindami įprastų infekcinių ligų gydymo galimybes. Taip pat didėja sunkiau išgydomų (arba neišgydomų) infekcijų, tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė, kraujo užkrėtimai ir gonorėja. Šalyse, kuriose antibiotikus galima įsigyti be recepto, atsparumas ir plitimas antibiotikams yra didžiausias. Šalyse, kurios neturi patvirtintų gydymo gairių, sveikatos priežiūros darbuotojai antibiotikus gydymui skiria dažniau, nustatomas per didelis antibiotikų vartojimas.
 
Jeigu nebus imtasi skubių veiksmų yra reali grėsmė nebeturėti veiksmingų antibiotikų. Tai reiškia, kad infekcijos ir smulkūs sužalojimai gali tapti mirtini.
 
Prevencija ir kontrolė
 
Atsparumas antibiotikams plinta dėl per didelio antibiotikų suvartojimo, neatsakingo vartojimo, prastos infekcijų prevencijos ir kontrolės. Siekiant sumažinti atsparumo poveikį ir plitimą, veiksmų reikia imtis visose srityse.
 
Ką turi daryti kiekvienas gyventojas?
 

• Vartoti tik gydytojų paskirtus antibiotikus.
• Visada suvartoti visą paskirtą dozę net ir tada, kai pasijuto geriau.
• Nevartoti antibiotikų likučių.
• Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis.
• Dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, praktikuoti tinkamą maisto higieną, skiepytis reikiamu metu.

 
Ką turi daryti farmacijos ir sveikatos priežiūros darbuotojai?
 

• Užkirsti kelią infekcijoms užtikrinant rankų, instrumentų ir aplinkos higieną.
• Raginti pacientus skiepytis laiku.
• Jei manote, kad pacientui gali prireikti antibiotikų, atlikti tyrimus.
• Antibiotikus išrašyti ir skirti tik tuomet, kai jų reikia.
• Paaiškinti pacientui, kaip teisingai vartoti antibiotikus, papasakoti apie atsparumą, pavojus, piktnaudžiavimą.
• Paaiškinti pacientui apie infekcijų prevenciją: skiepus, rankų higieną, nosies ir burnos dengimąsi čiaudint.

 
Kaip gali prisidėti sveikatos pramonė?
 

• Investuoti į naujų antibiotikų ir vakcinų kūrimą, diagnostiką.

 
Ką turi daryti politikos formuotojai?
 

• Garantuoti nacionalinio atsparumo antibiotikams stabdymo veiksmų planą.
• Pagerinti antibiotikams atsparių infekcijų stebėseną.
• Stiprinti infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių politiką ir įgyvendinimą.
• Reguliuoti ir skatinti tinkamą vaistų naudojimą.
• Ruošti informaciją apie atsparumo antibiotikams poveikį.

 
Ką turi daryti žemės ūkio sektoriaus atstovai?
 

• Užtikrinti, kad antibiotikai gyvūnams būtų duodami tik pasitarus su veterinaru.
• Nenaudoti antibiotikų augimo skatinimui ar infekcijų profilaktikai.
• Skiepyti gyvūnus, sumažinti antibiotikų poreikį, plėtoti alternatyvias antibiotikams priemones.
• Skleisti ir skatinti gerąją praktiką visuose gyvūninio ir augalinio maisto gamybos ir perdirbimo procesuose.
• Tobulinti ūkių biologinę saugą, gerinti higieną.

 
Naujausi pasiekimai
 
Kuriant naujus antibiotikus, negalime tikėtis, kad jie bus veiksmingi atsparioms antibiotikų bakterijoms.
 
Poveikis
 
Kai infekcijos negalima gydyti pirmos kartos antibiotikais, turi būti naudojami brangesni vaistai, nes ligos trukmė ir dažnas gydymas ligoninėse padidina priežiūros kaštus.
 
Atsparumas antibiotikams sukelia riziką šiuolaikinės medicinos pasiekimams. Be efektyvių antibiotikų infekcijų gydymui ir profilaktikai, organų transplantacija, chemoterapija, chirurgija (pvz., cezario pjūvio operacija) tampa pavojingesnės.
 
Pasaulio sveikatos organizacijos atsakas
 
Antibiotikų atsparumo stabdymas – vienas PSO prioritetų. Pasaulio veiksmų planas dėl antimikrobinio atsparumo, įskaitant atsparumą antibiotikams, patvirtintas dar 2015 m. gegužę Pasaulio sveikatos asamblėjoje. Tikslas – užtikrinti, kad infekcinių ligų prevencija ir gydymas  būtų vykdomi saugiai ir veiksmingai.
 
Pasaulinio veiksmų plano strateginiai tikslai:
 

1. Pagerinti supratimą apie antimikrobinį atsparumą.
2. Stiprinti priežiūrą ir tyrimus.
3. Sumažinti infekcijų atvejus.
4. Optimizuoti antimikrobinių vaistų vartojimą.
5. Užtikrinti pastovias investicijas kovai su antimikrobiniu atsparumu.