Ilgą laiką apie podagrą sklandė daugybė mitų, pavyzdžiui, kad podagra – tai gausiai ir riebiai valgančių, nesaikingai alkoholį vartojančių žmonių liga. Kadangi senais laikais tokį gyvenimo būdą galėjo gyventi tik turtingieji, podagra buvo vadinama karalių liga.

Dabar apie podagrą žinoma kur kas daugiau. Ir tai visiškai nestebina, nes pastaraisiais dešimtmečiais sergamumas šia liga padidėjo visose šalyse. Įprastai podagra dažniau kankina vyrus, nei moteris. Dažniausiai vyrams podagra atsiranda virš 35 metų, o moterims – prasidėjus menopauze, maždaug 55 metų.

Podagra – tai sutrikusios mediagų apykaitos liga, kuomet ligonio kraujyje susikaupia daug šlapimo rūgšties, o audiniuose, sąnariuose, inkstuose atsiranda šlapimo rugšties druskų. Šios druskos sukelia uždegiminius bei degeneracinius pakitimus, todėl inkstuose gali pradėti formuotis akmenys.

Kalbos, esą podagra – turtingųjų liga – nevisai teisingos, tačiau tai, kad podagra iš tiesų yra susijusi su mityba yra visiška tiesa. Mokslininkai pastebėjo tiesioginę priklausomybę tarp podagros ir per didelės kūno masės, padidėjusio arterinio kraujospūdžio bei alkoholio gėrimo, kuris didina šlapimo rūgšties kiekį kraujyje.

Gydytojai išskiria dvi podagros rūšis: pirminę ir antrinę. Pirminės podagros atveju kaltas gali būti paveldimumas arba netinkama mityba, o antrinė podagra įprastai pasireiškia kaip kitos ligos sudedamoji dalis, kai dėl tam tikrų aplinkybių inkstai išskiria mažiau šlapimo rūgšties, todėl rūgštis ima kauptis kraujyje, taip sukeldama podagros simptomus. Pasitaiko, kad antrinę podagrą sukelia vaistai: antibiotikai, kortikosteroidai, šlapimą varantys medikamentai ir t.t.

Koks maistas įtakoja podagros atsiradimą?

Dažniausiai podagra serga tie, kurių pagrindinį maisto racioną sudaro mėsos produktai, bei alkoholiniai gėrimai (ypatingai alus ir vynas). Tačiau svarbūs ne tik patys maisto produktai, bet ir jų kiekiai. Kuo gausesnė ir riebesnė mityba – tuo didesnė tikimybė iššaukti podagros priepuolius.

Kaip apsisaugoti nuo podagros?

Visų pirma – sureguliuoti savo mitybą, kad ji būtų kuo įvairesnė. Maiste neturi vyrauti vien mėsiniai produktai, riebūs sultiniai bei kiti valgiai, turintys daug purinių. Kitaip tariant, reikėtų vengti per didelio kiekio baltymų ir riebalų turinčio maisto.

Į maisto racioną siūloma įtraukti šias svarbiausias grupes:

• Pieno produktai bei kiaušiniai
• Daržovės: bulvės, morkos, salotos
• Vaisiai: obuoliai, kriaušės, slyvos, abrikosai, apelsinai, vynuogės, riešutai
• Kruopos: grikiai, ryžiai, kviečiai, avižos ir perlinės kruopos

Mėsa, ypatingai gyvulių vidaus organai (kepenys, inkstai, liežuvis, smegenys) turėtų būti valgomi saikingai. Nereikėtų piktnaudžiauti ir žuvimi (ypatingai šprotais, sardinijomis, midijomis), grybais, špinatais, žirniais bei pupelėmis. Taip pat svarbu gerti kuo daugiau skysčių: bent 1,5-2 litrus per dieną.