Bent po menkiausią apgamėlį galima rasti beveik ant kiekvieno žmogaus kūno. Būrėjos iš jų formos, dydžio ir atsiradimo vietos bando nuspėti ateitį, kai kurie žmonės juos vertina kaip seksualumo simbolį, na o dermatologai apgamėliuose pirmiausiai įžvelgia galimą pavojų. Juk šie nekenksmingi odos dariniai vieną dieną gali peraugti į piktybinius navikus – melanomas, atsirandančias iš tų pačių pigmentinių odos ląstelių, iš kurių atsiranda ir apgamai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad nepraleistume apgamuose vykstančių pokyčių?

Ar apgamai – tai “uždelsto veikimo bomba” žmogaus kūne?

Iš esmės apgamai – tai gėrybiniai odos dariniai. Kaip taisyklė, dažniausiai jie atsiranda po pirmųjų deginimųsi saulėje, o laikui bėgant jų kiekis ant žmogaus kūno vis didėja. Jeigu atsiradę apgamėliai nekinta, tuomet nerimauti neverta. Tačiau jeigu jie transformuojasi, tai gali būti ženklas, jog gėrybinis apgamėlis virsta piktybiniu naviku. Pagrindinis melanomų pavojus slypi būtent tame, kad pačioje pradžioje jų praktiškai neįmanoma atskirti nuo paprasčiausių apgamų, todėl joms leidžiama toliau sėkmingai augti.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad nepraleistumėte naviko susidarymo pradžios?

• Pirmas požymis – tai apgamo nesimetriškumas. Normalus apgamėlis įprastai yra apvalus. Jei apgamą padalintumėte į dvi dalis, abi dalis turėtų būti praktiškai vienodos.
• Antras požymis – nelygūs kraštai. Jei apgamo kontūrai atrodo tarsi dantyti ar banguoti – tai taip pat yra rimta priežastis nerimauti.
• Trečias požymis – spalvos pakitimai. Jei apgamas patamsėjo, arba jame atsirado kitos spalvos dėmelių – tai gali reikšti, jog formuojasi piktybinis navikas.
• Ketvirtas požymis – tai apgamėlio padidėjimas. Kuo didesnis apgamas, tuo didesnė tikimybė, kad jis yra piktybinis. Tačiau tai nereiškia, jog melanoma negali išsivystyti iš mažo apgamėlio.
• Penktas požymis – apgamėlių įtrūkimai, kraujavimas ar skausmas.

Jei apgamėlis buvo plokščias, o vėliau iškilo į odos paviršių – ar tai jau reiškia naviko susidarymą?

Nebūtinai. Tikėtina, kad apgamas tiesiog peraugo į gilesnius odos sluoksnius, kuriuose pasidarė ankšta, todėl neliko nieko kito kaip tik iškilti į paviršių. Tai vadinamas dermalinis apgamas.

Kokie rizikos veiksniai gali įtakoti apgamo transformaciją?

Ekspertai pastebi, kad į rizikos grupę reikėtų įtraukti tuos šviesius ir rausvus plaukus turinčius žmones, bei tuos, kurių oda labai šviesi ir strazdanota. Jei ant žmogaus kūno yra daugiau nei 3 didesni nei 6 mm skersmens apgamėliai, tai reiškia, kad toks žmogus taip pat priklauso rizikos grupei.

Tiems, kurie mėgsta per daug pasilepinti saulės spinduliais, reikėtų atsiminti, kad po saulės vonių apgamėlių kiekis padidėja. Vaikystėje patirti nudegimai saulėje padidina melanomų išsivystymo riziką, o nudegimai vyresniame amžiuje – odos vėžio riziką. Be to, šiuo atveju nepadės ir kremai nuo saulės, mat jie neleidžia odai įdegti, tačiau nesumažina šiluminės saulės įtakos.

Gal tuomet apsaugoti apgamus nuo saulės galima juos tiesiog užklijuojant pleistru?

Tokio metodo taikyti nevalia, nes jis ne tik kad nepadės, bet dar ir pakenks. Ant apgamėlio esantis pleistras sukurs šiltnamio efektą ir dar labiau skatins apgamo transformaciją. Saikingas deginimasis tikrai nepakenks, o štai jei žmogus nejaučia saiko, tuomet nuo saulės spindulių neapsaugos niekas. Todėl vasarai pasibaigus būtina gerai apžiūrėti savo kūną, ir pastebėjus nors ir menkiausius apgamų pakitimus – nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Diagnozė “melanoma” - tai jau nuosprendis?

Jei melanoma diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, iki tol, kol navikas nespėjo “įsigyventi” žmogaus kūne, ir skubiai bei sėkmingai pašalima – tuomet pavojaus žmogaus gyvybei nėra. Mirtingumo statistika susirgus melanoma – gana didelė, tačiau ji tokia tik dėl to, kad žmonės laiku nesikreipia į gydytojus. Medikai teigia, kad laiku diagnozavus ligą, išgydoma maždaug 97% pacientų.