Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia matantys augantį norą rūpintis savo sveikata bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gaji savigyda, o vartojant vaistus ne visada paisoma specialistų rekomendacijų.

Apie tai, į ką ypač svarbu atkreipti dėmesį vartojantiems daugiau nei vieną vaistą ar papildą širdžiai, ir kodėl tokie kasdieniai produktai kaip brokoliai, greipfrutai ar žalioji arbata gali būti ne į naudą vartojantiems cholesterolį mažinančius ar širdies veiklą gerinančius vaistus, aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Ramutė Ulinskienė.

Kaip dažnai žmonės, užėję į vaistinę, teiraujasi ne tik vaistų, bet ir maisto papildų ar kitų priemonių širdies ir kraujagyslių veiklai gerinti?

Visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos kasmet pasiglemžia apie 17 mln. gyvybių, o Lietuvoje jos yra viena dažniausių mirties priežasčių. Tad maisto papildai ar vaistai širdies ir kraujagyslių veiklai gerinti taip pat yra vieni paklausiausių, žmonės jų vaistinėse teiraujasi, klausia, ką naujo vaistininkai gali pasiūlyti. Dažnai teiraujamasi gudobelės, vadinamosios širdies duonos, preparatų, taip pat kalio-magnio papildų, populiarūs ir česnako, ginkmedžio ar valerijono pagrindu pagaminti preparatai, Omega-3 riebalų rūgštys, kurių organizmas pats nepasigamina, o širdžiai jos tikrai labai svarbios.

Sakote, kad žmonės linkę įsigyti nereceptinių preparatų ir papildų širdžiai stiprinti. O ką vertėtų žinoti apie vaistų, maisto papildų derinimą ir sąveiką su kitais vaistais ar net maisto produktais?

Šis klausimas išties aktualus. Žmonės dažniau klausia, kaip vaistus vartoti, kada juos gerti – ryte ar vakare, prieš ar po valgio. Tačiau jei vaistininkas nepaklausia, tai retas kuris pats pasiteirauja, kaip vienas vaistas dera su kitu, kokią įtaką jų veikimui turi kartu vartojami maisto produktai.

O tiesa ta, kad savo nuožiūra išgerti „saują tablečių“ tikrai ne visada yra į sveikatą. Ypač tai aktualu žmonėms, vartojantiems cholesterolį mažinančius ar širdies veiklą gerinančius vaistus. Kartais netinkamas vaistų, maisto papildų ar maisto produktų vartojimas gali sukelti apsinuodijimą, o ypač sunkiais atvejais – netgi gyvybei pavojingą šalutinį poveikį.

Visi turbūt yra skaitę tuos ilgus informacinius lapelius, kuriuose vardijami šalutiniai poveikiai, tačiau retas kuris pagalvoja, kad tai aktualu ir jam?

Gerai būtų, kad visi tuos lapelius skaitytų. Deja, bet realybė kiek kitokia. Be to, tik gydytojas ar vaistininkas gali pasakyti, kad pavyzdžiui, geriant antibiotikus kartu su bet kuriais kitais vaistais, gali atsirasti hipokalemija arba hipomagnezija – kalio arba magnio trūkumas, o širdies ligomis sergantiems tai ypač aktualu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali silpninti ir lėtinti hipertenzinių vaistų, skirtų kraujospūdžio mažinimui, veikimą. Antidepresantai gali veikti priešingai – padidinti hipertenzinių vaistų koncentraciją kraujyje.


Maža to, jokiame lapelyje nebus aiškiai parašyta, kad, pavyzdžiui, net ir tokie kasdieniai produktai kaip brokoliai ar žalioji arbata gali slopinti varfarino, kraujo krešėjimą mažinančio vaisto, įsisavinimą, o alkoholis ar greipfrutų sultys gali visiškai iškreipti medikamentų poveikį. Greipfrutų ir vaistų sąveika gali sukelti stiprius raumenų skausmus ar net raumenų bei nervų sistemos ligas.

Kokia tuomet galėtų būti tinkamiausia širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika?

Galima vartoti gudobelių preparatus su magniu arba kofermentu Q10, nes gudobelė turi širdžiai ir kraujagyslėms labai reikalingų B1, B2, B6, B9 vitaminų, kurie stiprina širdies raumenį, padidina širdies raumens susitraukimo jėgą, gerina organizmo aprūpinimą deguonimi.

Kita širdžiai naudinga medžiaga – augalinės kilmės antioksidantas resveratrolis, veikiantis laisvuosius radikalus ir reguliuojantis cholesterolio kiekį kraujyje. Labai naudinga aronija, mažinanti arterinį kraujo spaudimą ir reguliuojanti širdies ritmą, ąžuolo žievės preparatai, baltažiedė notrelė, gerinanti širdies darbą.

Cholesterolio kiekį kraujyje kontroliuoti padeda raudonosios mielės arba monakolinas K, gaminamas iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, o natokinazės fermentas, gaunamas iš fermentuotų sojų, gerina kraujotaką.

O kas labiausiai kenkia širdies veiklai? Ko saugotis norint išsaugoti sveiką širdį?

Širdžiai labiausiai kenkia stresas, įtampa, gyvulinės kilmės maistas, užkemšantis kraujagysles. Žmonės, mėgstantys valgyti sūrų, rūkytą maistą, neįvertina, kad didelis valgomosios druskos kiekis organizme didina kraujospūdį, skatina hipertenziją.

Taip pat širdžiai labai kenksmingas yra rūkymas, kurio metu padažnėja širdies susitraukimai, didėja arterinis kraujospūdis, organizmui ima stigti deguonies. Širdies veiklai kenkia sėdimas darbas ir bet kokios kitos gretutinės ligos. Skaičiuojama, kad net 75% žmonių, sergančių diabetu, miršta būtent nuo kraujagyslių ir širdies ligų.

Dažnas klysta manydamas, kad vaistai nuo padidėjusio cholesterolio kenkia kepenims, todėl atsisako juos vartoti. O turėtų būti priešingai, nes juk padidėjęs blogasis cholesterolis yra aiškus ženklas, signalizuojantis apie širdies ligas. Širdį stiprinti padeda aktyvi fizinė veikla, buvimas gryname ore, kokybiškas poilsis, subalansuota mityba.