Mobiliųjų telefonų gamintojai džiūgauja: Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) paskelbė studijos apie mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai rezultatus. Tarptautinės organizacijos ekspertai padarė išvadas, kad mobiliųjų telefonų spinduliuotė nesukelia smegenų auglių. Tačiau ne visi specialistai sutinka su tokia nuomone. Duomenys, kuriais naudojosi mokslininkai, buvo surinkti 2000-2004 metais, o praėjus dešimtmečiui naudojimasis mobiliaisiais telefonai smarkiai išaugo.

Ginčai dėl šių prietaisų keliamo pavojaus prasidėjo nuo pat jų išradimo. Tiek viena, tiek kita pusė, norėdamos įrodyti savo tiesą, atliko daugybę įvairiausių tyrimų. Kritikai teigia, kad rezultatai priklauso nuo, ar tyrimuose dalyvavo telefonus gaminančios bendrovės. Mūsų tikslas – pateikti kelis tyrimus, o išvadas kiekvienas pasidarykime patys.

Kaip nustatyti mobiliųjų telefonų saugumą?

Mobiliųjų telefonų saugumas įprastai nustatomas SAR (Specific Absorption Rates), tai reiškia maksimalų galios tankį, kurį absorbuoja žmogaus organizmas (W/kg) kai kalbasi mobiliuoju telefonu. Kuo SAR kiekis mažesnis – tuo produktas saugesnis. Vadovaujantis nustatytomis tarptautinėmis normomis (ICNIRP), SAR neturėtų viršyti 2 W/kg, tačiau kai kuriose šalyse leidžiamos didesnės normos. Daugumos šiuolaikinių telefonų SAR siekia 05 – 1 W/kg.

Norėdami sužinoti tam tikro telefono modelio SAR, turėtumėte kreiptis į pardavėjus. Tiesa, kai kuriose šalyse pardavėjai privalo informuoti klientą apie perkamo telefono elektromagnetinės spinduliuotės galingumą.

Mobilieji telefonai kenksmingi

Vieni iš pirmųjų, kurie pradėjo rūpintis mobiliųjų telefonų keliamu pavojumi, buvo Švedų mokslininkai. Dar 2000 metais buvo paskelbta studija, kuri teigė, jog auglių atsiradimo tikimybė tose smegenų srityse, kurias labiausiai veikia elektromagnetinė telefono spinduliuotė, daug didesnė nei kitose srityse. Tačiau daryti kokias nors išvadas iš vieno tyrimo per anksti. Tyrime dalyvavo daugiau nei 200 žmonių, be to 12 iš 13 pacientų, sergančių piktybiniais arba gėrybiniais smegenų navikais naudojosi senais mobiliųjų telefonų modeliais su padidinta radiacija. Šiuolaikiniai aparatai turi žymiai mažesnį SAR kiekį, tačiau dabar žmonės kur kas dažniau naudojasi mobiliaisiais.


Gana aršiai prieš kai kuriuos mobiliųjų telefonų standartus pasisako Vokietijos mokslininkai, kurie išbandė NMT-450, GSM 900 ir GSM 1800 telefonus ir jų poveikį skirtingų gamintojų širdies stimuliatoriams. Tyrimo metu paaiškėjo, kad NMT-450 ir GSM 900 sukėlė trikdžius daugiau nei 30 procentų širdies stimuliatorių. GSM 1800 jokio poveikio neturėjo. Tiesa, tyrimas nebuvo atliktas šalia antenų, kur bazinių stočių skleidžiamos bangos žymiai didesnės (6-10 W).

Mobiliųjų telefonų priešininkai yra ne tik mokslininkai, bet ir pediatrai. Jie tikina, kad vaikams nederėtų naudotis mobiliaisiais, nes jų organizmas jautriau reaguoja į elektromagnetinę spinduliuotę. Beje, švedų mokslininkai tvirtina, kad problemos susijusios su smegenimis, vaikams pasireiškia ne iš karto po telefono panaudojimo, o po ilgo periodo. Tai reiškia, kad sutrikusi smegenų veikla gali pasireikšti tik vidutiniame amžiuje.

Danijos mokslininkai bando įrodyti, kad netgi 0,0002-0,002 SAR gali sukelti ląstelių pokyčius, kurie gali baigtis mirtimi arba atvirkščiai – smegenų ląstelių padidinimu.

Mobilieji telefonai nekenksmingi

Mobiliųjų telefonų šalininkai teigia, kad nepaisant visuotinių gąsdinimų, per ilgą laiką sergančiųjų smegenų augliais skaičius pakito labai nežymiai, tuo tarpu mobiliųjų telefonų populiarumas ir naudojimas išaugo milžiniškai. Ši išvada grindžiama tyrimu, kuriame dalyvavo 2708 žmonės sergantys glioma ir 2409 žmonės sergantys meningiomom– dažniausiai pasitaikančiais galvos smegenų navikais.

Floridos Tampa universiteto mokslininkai teigia, kad nuolatinis mobiliųjų telefonų naudojimas sumažina tikimybę susirgti Alzheimerio liga. Tiesa, tyrimas buvo atliktas su pelėmis, tačiau mokslininkai tikina, kad graužikų mąstymo gabumai pagerėjo. Su šiomis išvadomis sutinka ne visi: kai kurie teigia, kad tokios išvados tiesiog absurdiškos ir įtaria, kad tyrime įsivėlė sisteminė klaida.

Bene patį plačiausią tyrimą užsakė PSO (pasaulinė sveikatos organizacija) 2000 metais. Tačiau tarptautinės vėžio organizacijos (IARC) direktorius sakė, kad remiantis tais seniai praėjusiais metais nevalia daryti išvadų apie mobiliųjų telefonų poveikį smegenims. Ypatingai turint omenyje tai, kad dalį viso tyrimo finansavo ne kas kitas, o mobiliųjų telefonų gamintojai.

Kadangi tyrimas vyko 2000-2004 metais, didžioji dalis tyrime dalyvavusių žmonių telefonu kalbėdavosi ne ilgiau nei 2 valandas per mėnesį, kas šiais laikais atrodo sunkiai suvokiama. Šiandien jauni žmonės mobiliaisiais bendrauja bent jau 1 valandą per dieną. Žinoma, šiuolaikinių aparatų taip pat nereikėtų lyginti su tais, kurie buvo naudojami prieš dešimtmetį. Tačiau kaip ten bebūtų, pasenusi tyrimų informacija pasitikėjimo tikrai neskatina.