Širdies sveikata labai priklauso nuo to, kaip reaguojame į stresines situacijas. Dabar jau ir gydytojai, ir mokslininkai, ir patys pacientai pripažįsta, kad emocinis stresas skatina širdies kraujagyslių ligas – tačiau pasirodo, kad stresas stresui nelygus, todėl ir infarktą varo dviem skirtingais būdais...
 
„Blogasis“ ir „gerasis“ stresas
 
Vienas būdų „užsidirbti“ infarktą yra išgyventi nuolatinį emocinį stresą. Specialistų teigimu, nervinė įtampa kiekvieną mielą dieną prilygsta įgimtam polinkiui į aterosklerozę. Taigi anksčiau ar vėliau gali baigtis išemine širdies liga, insultu ar periferinių arterijų ligomis.
 
Antrasis būdas – patirti sunkų nervinį sukrėtimą, intensyvų stresą. Pavyzdžiui, dėl kokios nors nelaimės ar tragiško įvykio. Toks stresas smogia staiga, ir lygiai taip pat staiga įvyksta ūmūs širdies priepuoliai.
 
Ir taip tvirtą streso ir širdies ligų ryšį dar labiau apsunkina faktas, kad stresas yra normali šiuolaikinio gyvenimo dalis. Ribotomis dozėmis jis netgi būtinas žmogaus organizmui.
 
Trumpalaikis ir negilus (pavyzdžiui, artėjant darbų pristatymo terminui) stresas sutelkia visas organizmo sistemas. O kai sulaukiame įtemptos situacijos atomazgos, nors esame pavargę, pajuntame pasitenkinimą.
 
Šitoks lengvas stresas nesukelia išsekimo, todėl medikai jį vadina netgi naudingu.
 
Tačiau daugeliui mūsų, deja, dažniau tenka susidurti su būtent kenksmingu stresu, kuris ir suėda širdį. Štai tik keli pavyzdžiai, kaip stresas ardo mūsų organizmą ir artina infarktą.
 
Aterosklerozė
 
Įrodyta, kad stresas gali paspartinti aterosklerozę. Žmonės, audringai reaguojantys į visas gyvenimiškas situacijas, kaskart patiria staigų adrenalino antplūdį (tai paprastai pasireiškia nusivylimu, pykčio ar priešiškumo priepuoliu). Ir jie, mokslininkų nuomone, yra didžiausios rizikos grupėje.
 
O blogiausia yra tai, kad net standartinė įtampa, kurią kiekvienas patiriame kasdieniame gyvenime, gali laikinai sutrikdyti visos širdies kraujagyslių sistemos darbą, staiga pakeisti organizmo hormoninį foną ir padidinti adrenalino kiekį kraujyje.
 
Širdies kraujagyslių sistema
 
Nuolatinis emocinis stresas daro įtaką ir kitiems veiksniams, kurie netiesiogiai didina širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką.
 
Bene ryškiausias to pavyzdys būtų rūkymas: patekę į stresinę situaciją rūkaliai cigaretės griebiasi dar dažniau nei įprastai. Kitus žmones stresas priverčia persivalgyti, taigi ilgainiui lemia antsvorį, padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį.
 
Bet kuriuo atveju tai, kaip mes reaguojame į stresą, neigiamai veikia kraujagysles ir blogina bendrą širdies būklę.
 
Ūmus širdies nepakankamumas
 
Netgi „džiaugsmingas“ stresas – tai yra laiminga, bet vis dėlto įtempta akimirka, pavyzdžiui, vaikaičio gimimas ar paaukštinimas darbe, – kartais būna infarkto priežastis, tad ką ir kalbėti apie bėdas. Artimo žmogaus mirtis, skyrybos, atleidimas iš darbo, nesėkmės versle, reakcija į stichines arba technogenines katastrofas ar rimti konfliktai šeimoje – visa tai didina ūmaus širdies smūgio riziką. Taip yra dėl to, kad tokiomis akimirkomis šoka arterinis kraujospūdis, pasikeičia širdies susitraukimų dažnis, sutrinka kraujagyslių tonusas bei įvyksta dar aibė visokių fiziologinių pakitimų. Pasekmė – širdis paprasčiausiai nebeišlaiko.
 
Sunkus stresas gali sukelti net kardiomiopatiją – širdies raumens ligą, pasireiškiančią jos struktūros bei funkcijos pokyčiais, ir lemiančiais širdies nepakankamumo išsivystymą.
 
Ką gi daryti?
 

Abiejų rūšių stresas – tiek staigus ir trumpas, tiek nuolatinis, ilgalaikis, – gali išprovokuoti širdies ligas (net iki krizinės sveikatos būklės).
 
Aišku, šiuolaikiniame gyvenime tikėtis visiškai išvengti streso yra nerealu. Be to, ir nereikia: kaip minėta, kartais jis organizmui net labai naudingas. Tačiau mokytis neprarasti savitvardos bet kurioje situacijoje būtina. Tai pirmiausia aktualu žmonėms, kasdien patiriantiems stresinių situacijų, – reikia imtis priemonių prieš stresą, kol jis dar nesugriovė sveikatos ir viso gyvenimo.
 
Kardiologų siūlomos streso valdymo programos apima kvėpavimo, raumenų tempimo ir aerobikos pratimus, vizualizacijos metodus, jogą bei meditaciją. Visos priemonės nukreipiamos į vieną tikslą – nuslopinti adrenalino išsiskyrimą organizme.
 
Kaip greitai atpažinti infarktą
 
Specialistams primena, kad infarktas – tikras pasalūnas, mėgstantis dangstytis jam visiškai nebūdingais požymiais. Todėl, pabrėžia jie, itin svarbu atpažinti užslėptas kraujagyslių problemas, ir pageidautina dar užuomazgoje.
 
Įprasta manyti, jog pirmasis širdies problemų požymis yra skausmai kairiojoje krūtinės pusėje. Tačiau tikrovėje taip pasireiškia arba jau išsivysčiusi stenokardija (kai širdis jau būna nusilpusi ir jos raumuo vargiai susitraukinėja), arba išvis nieko bendra su širdimi neturintys sveikatos sutrikimai (pavyzdžiui, gastritas arba tarpšonkaulinio nervo uždegimas).
 
Pagyvenusiems žmonėms pirmieji signalai, kad esama širdies kraujagyslių sistemos problemų, dažniau būna tokie:
 

• Sutrikęs miegas. Iš vakaro sunku užmigti, kamuoja karštligiškas nerimas, oro stygius, sunku rasti patogią pozą miegui, kairiame šone arba krūtinėje juntamas spaudimas. Arba dažnai nubundate vidury nakties be jokių akivaizdžių priežasčių (rytą visi simptomai praeina ir net užsimiršta. Tačiau jie – rimtas pretekstas pasitikrinti širdį).
• Dieninis nuovargis ir mieguistumas. To priežastys dažnai būna nepaaiškinamos, todėl nurašome viską amžiui arba išvis nekreipiame jokio dėmesio.
• Oro trūkumas esant įprastiniams fiziniams krūviams. Pavyzdžiui, uždūstate palypėję laiptais vos iki antro ar trečio aukšto. Dažnas į tai numoja ranka – juk nė vienas nejaunėjame! Ir darome didelę klaidą: būtina pirmiau pasitikrinti širdį ir įsitikinti, kad dusulį lemia ne jos problemos.
• Širdies permušimai, padažnėjęs arba nelygus pulsas. Jeigu širdelė kvailioja jums nepatiriant jokių didesnių krūvių ir esant įprastoms buitinėms situacijoms, pavyzdžiui, po sočių pietų ar kelionės į parduotuvę, reikėtų susirūpinti.
• Pablogėjusi reakcija į įprastą buitinį stresą. Tarkime, po pokalbio su artimaisiais pakeltu tonu arba pamačius jus itin sujaudinusį reportažą per televiziją. Tokiais atvejais širdį būna sunku nuraminti – atrodo, ji taip ir taikosi iššokti iš krūtinės. Medikų aiškinimu, tai ženklas, kad mažėja širdies tolerancija krūviams: miokardas silpsta, prasčiau varinėja kraują, todėl vystosi išemija – širdis nepakankamai maitinama. Vadinasi, jūsų varikliuką tuoj prireiks taisyti.

 
Kodėl amžius toks svarbus
 
Kuo jaunesnis žmogus, tuo ryškesni būna širdies priepuolio simptomai, sako gydytojai kardiologai. O štai senjorams, ir tuo labiau ne pirmus metus sergantiems išemine liga bei ne iš nuogirdų pažįstantiems stenokardijos priepuolius, nedidelis infarkto židinys gali likti nepastebėtas tarp tokių negalavimų. Taip atsiranda randų – pražiūrėtų infarktų pėdsakų.
 
Anot kardiologų, būna, kad pacientai pravaikšto po šešis infarktus patys neįtardami. Na, paskauda širdies plote, bet pasėdėjus, atsikvėpus lyg ir palengvėja. Negi dėl kiekvieno menkniekio lėksi pas gydytoją?
 
Todėl medikai primygtinai prašo artimųjų neignoruoti pagyvenusių žmonių skundų ir skatinti juos reguliariai lankytis pas kardiologą, nes kitas, jau didelis, miokardo infarktas gali būti lemtingas.
 
Prieš vėžį net ir šiuolaikinė medicina dažnai būna bejėgė, tačiau daugumą širdies ligų įmanoma, jeigu ne visiškai išgydyti, tai bent rasti būdą pailginti aktyvų paciento gyvenimą, pagerinti jo kokybę.
 
Kaip nepražiopsoti širdies smūgio
 
Dėl širdies kraujagyslės spazmo ar ją užkimšus trombui kraujas nebegali patekti į širdį, ir jos audinius ištinka deguonies badas. Netrukus širdies raumenyje atsiranda nekrozės židinys – tai ir yra infarktas.
 
Klasikiniai infarkto simptomai būna tokie:
 
– stiprus spaudžiamas skausmas už krūtinkaulio (trunka ilgiau kaip 15 minučių),
– stiprėjantis dusulys,
– pamėlusios lūpos,
– šaltas prakaitas ir didelis nerimas bei baimė, kuriuos sukelia deguonies stygius.
 
Netipiniai infarkto simptomai:
 
– gastralginės formos infarktas pasireiškia ūmiu pilvo skausmu (dažniau kairiojoje pusėje) ir jo pūtimu; jeigu nėra kitų sutrikusio virškinimo požymių, o žmogus išblyškęs, pamėlusiomis lūpomis ir dūsta, kvieskite greitąją pagalbą.
– kartais vienintelis širdies priepuolio simptomas gali būti: kairės rankos ar peties skausmas, kairiojo žandikaulio apatinės dalies skausmas, dantų skausmas (taip pat kairėje pusėje); jeigu tokie skausmai pasireiškia po fizinių krūvių, jiems nėra kito logiško paaiškinimo, tai jau priežastis kviestis gydytoją.