Toks jau tas mūsų pasaulis: paprastai viskas, kas teikia mums malonumą, yra draudžiama ir kenksminga. Štai, pavyzdžiui, saldumynai: jie skanūs, be to, pakelia nuotaiką – tačiau tik tol, kol juos valgome. Tik po to suvokiame, kiek daug mums tai kainuos: kelis papildomus centimetrus ant talijos ir gal net keletą dantų skylučių. O gal tiesiog perlenkiame lazdą saldindami arbatą?

Išsiaiškinkime, ar cukrus tikrai toks kenksmingas, kaip mums bandoma įteigti, ir ką daryti, jei gyvenimas be jo mums nemielas.

Istorija

Įvairiose šalyse šis produktas atsirado skirtingu laiku, ir iš pradžių nė iš tolo nepriminė tokio, kokį matote parduotuvių lentynose. VI amžiuje vienas iš Aleksandro Makedoniečio admirolų savo žygių dienoraštyje rašė, kad Indijoje auga tokios nendrės, kurios be bičių neša medų. Manoma, kad jis aprašė sirupą, kurį vietiniai gyventojai gaudavo iš cukranendrių ir kuriuo gardino maisto produktus. Tačiau pirmasis cukrus pagamintas Persijoje tik VI mūsų eros amžiuje. Vėliau, plečiant cukranendrių auginimo plotus, žaliava kiek atpigo ir cukrus pradėtas gaminti Europoje. Po Amerikos kolonizacijos cukranendrės atvežtos į Naująjį Pasaulį, kur pradėtos masiškai auginti, užtikrinant pigios žaliavos tiekimą Europos cukraus fabrikams.

Iš pradžių jis buvo labai brangus, todėl tokį malonumą sau galėjo leisti tik pasiturintys asmenys, kitaip tariant – „visuomenės grietinėlė“. Įsigyti jo buvo galima tik vaistinėse. Napoleono I laikais cukraus gamybai imti naudoti cukriniai runkeliai. Šiandien 40 % pasaulyje išgaunamo cukraus pagaminama būtent iš jų, 60% – iš cukranendrių.

Valgyti ar ne? Štai klausimas!

Naudingas cukrus ar ne? Buvo laikas, kai cukrus vadintas „baltąja mirtimi“, jo siūlyta visiškai atsisakyti. Mūsų dienomis tyrimai atskleidžia, kad kartais mūsų organizmui jis gali būti ir naudingas. Cukrus turi tiek pliusų, tiek minusų.

Trūkumai:

• Cukrus kenkia dantims, nes burnoje esančios bakterijos paverčia jį rūgštimis, ardančiomis dantų emalį, todėl padidėja ėduonies tikimybė.
• Dideliais kiekiais vartojamas cukrus kenkia figūrai ir sveikatai, skatina riebalų kaupimąsi organizme.
• Privalumai:
• Šis produktas suteikia mums laimės. Užpuolus liūdesiui užtenka suvalgyti ką nors saldaus, ir kasa išskiria insuliną, kuris skatina seratonino – laimės hormono – gamybą.
• Cukrus suteikia energijos. Patekęs į organizmą jis virsta gliukoze, aprūpinančia mus energija.

„Aukso vidurio“ taisyklę reikėtų taikyti vartojant tiek cukrų, tiek kitus produktus. Kas per daug, tas nesveika, o per mažai – taip pat negerai. Valgantiems mažai saldumynų (nors tokių yra tik labai nedidelė dalis) išeitis paprasta – reikia jų suvartoti kiek daugiau. Tiems, kurių racione cukraus per daug, žinoma, reikia jo sumažinti (kalbame, beje, ne tik apie birų ar kubeliais parduodamą cukrų, bet ir apie kitus jo pavidalus).

Ką reikia žinoti?

Be to cukraus, kuriuo saldiname kavą ir arbatą, egzistuoja ir laktozė (pieno cukrus), maltozė (salyklo cukrus), fruktozė (vaisiuose esantis cukrus). Dėl tokios įvairovės figūrą saugantiems žmonėms gana sudėtinga kontroliuoti suvartojamo cukraus kiekį: juk daugelis mėgsta gazuotus ir energinius gėrimus, padažus, medų, vaisius...

Ar žinote, kiek cukraus yra jūsų mėgstamuose produktuose?

• Stiklinėje vaisių gėrimo – 22 g;
• 100 g pieniško šokolado – 40 g;
• Jogurte su priedais – 10,9 g;
• Obuolyje – 2 g;
• Banane – 7 g

Alternatyvūs variantai

Statistika rodo, kad per dieną žmogus vidutiniškai suvartoja apie 56 g cukraus, ir tai yra normalu (dietologų teigimu, suaugusiesiems per dieną jo reikia 50–60 g, vaikams – 40 g). Jeigu manote, kad viršijate paros normą, jums galima kai ką patarti.

• Pakeiskite cukrų medumi. Nors  80 % jo sudaro cukrus, naudinga tai, kad medus pasižymi dar ir antibakterinėmis savybėmis, be to, jo skonis sodresnis.
• Užuot vartoję daug saldumynų, dažniau rinkitės fruktozę: joje mažiau cukraus ir daugiau vitaminų.
• Rinkitės jogurtą su gyvosiomis bakterijomis ir be vaisinių priedų (jo galiojimo laikas yra trumpesnis, ir trunka ne ilgiau kaip savaitę). Priešingu atveju naudos nebus, jūs tiesiog suvalgysite saldų desertą.
• Pakeiskite kolą ir kitus gazuotus gėrimus mineraliniu vandeniu.
• Pirmenybę teikite dribsnių batonėliams, o ne šokoladui – jame yra labai daug cukraus, todėl mėgautis reikėtų saikingai.
• Gaminkite iš šviežių produktų – juose cukraus mažiau nei pusfabrikačiuose ir konservuose, be to, visada žinosite, ką valgote.
• Geriau rinktis rudą nerafinuotą cukrų. Jis išsaugo vertingas maisto medžiagas, turi daug mikroelementų (kalcio, magnio, geležies, fosforo, kalio), net baltymų, todėl teigiamai veikia organizmą.

Mūsų laikais cukrus dažniausiai pakeičiamas saldikliais. Ši informacija bus labai naudinga tiems, kurie seka savo svorį. Štai pakaitų sąrašas:

Ksilitolis ir sorbitolis – kaip ir įprastas cukrus yra labai kaloringi, tačiau įsisavinami ne taip gerai, be to, nekenkia dantims. Didelis jų trūkumas yra tai, kad šie pakaitai gali sutrikdyti skrandžio veiklą, be to, ne visi juos toleruoja.

Gliukozės sirupo sudėtis panaši į medaus, tačiau negali pakeisti cukraus.

Aspartamas – populiariausias šiuo metu saldiklis. Jis gali visiškai pakeisti cukrų, yra nekaloringas, tačiau aukštoje temperatūroje greitai suyra, todėl netinka konditeriniams gaminiams. Jis netinka žmonėms, kurių fenilalino apykaita yra sutrikusi.

Nors gyvename XXI amžiuje, visaverčio dirbtinio cukraus pakaito dar neturime, todėl geriausia naudoti natūralius jo šaltinius: vaisius, daržoves ir medų.