Kasdienio gyvenimo įpročiai kinta labai lėtai, todėl sergamumas ir mirčių skaičius nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka nepakitęs. Naujaisiais duomenis, šios ligos yra pagrindinė mirties priežastis: lietuvių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro 58 proc. Daugiau nei trečdalį visų mirčių sukelia miokardo infarktas, kitaip vadinamas širdies smūgiu.
 
Lietuvių širdies sveikatos būklei didžiausios įtakos turi mityba, antsvoris, fizinio aktyvumo trūkumas, žalingi įpročiai ir informacijos apie pavojingiausių ligų požymius stoka. Nors apie šių ligų grėsmę girdime nuolat, rūpintis prevencija, reguliariai tikrintis neskubame ir atpažinti organizmo skleidžiamų pavojaus signalų nemokame.
 
90 proc. – visų receptinių vaistų
 
90 proc. visų nuperkamų receptinių vaistų yra skirti širdies ir kraujotakos ligų gydymui: tai bene pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojams tenka eiti į vaistinę. Deja, dauguma gyventojų linkę įsivaizduoti, jog šios ligos jiems negresia, o jaunesni apskritai mano, kad tai tik senjorų problema, todėl prevencija nesirūpina.
 
Tačiau vaistininkė Audronė Levickienė primena, jog vis dažniau be vaistų neapsieina jauni, net 40 metų nesulaukę, žmonės. Kardiovaskulinėmis ligomis retai susergama staiga ar dėl vienos priežasties – dauguma jų nepastebėtos vystosi metų metus.
 
„Iki šiol gajus įsitikinimas, kad auštas kraujospūdis nėra liga, tačiau tai jau rimtas gresiančių sveikatos problemų signalas. Vis dėlto 2016 metais kraujospūdžio matuoklių, nereceptinių vaistų bei preparatų širdies stiprinimui pardavimai išaugo labiausiai. Todėl galima viltis, kad gyventojų sąmoningumas pamažu auga ir jie vis dažniau mokosi įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus“, – pastebi specialistė.
 
Nesupranta simptomų
 
Dažniausiai gyventojų mirtingumą lemia išeminės širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligos. Tačiau reguliariai nesitikrinant, neatliekant tyrimų, organizmo signalų galima ir nepastebėti. Apie sutrikimus gali pranešti net tokios ligos, kurios, rodos, neturi nieko bendro su širdies būkle.
 
Padažnėjęs ir su viršutinių kvėpavimo takų ligomis nesusijęs knarkimas gali signalizuoti apie miego apnėją – ligą, kuria sergantiems miegant sutrinka kvėpavimas, silpninančią širdies darbą. Dažnas žiovulys sportuojant – kraujotakos sutrikimų ženklas.
 
Visgi, jeigu kūno masės indeksas – didesnis nei 30, fizinis aktyvumas žemas, žmogus gyvena nuolatinėje streso būsenoje, – rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gerokai išauga. Neginčytinas pavojaus pranešimas – ir kraujospūdžio sutrikimai.
 
„Lengviau pastebėti, kai kraujospūdis yra per žemas, nei kai jis per aukštas. Deja, pastarojo pasekmės – daug skaudesnės. Ilgainiui aukštas kraujospūdis pažeidžia arterijų sieneles, apsunkina širdies darbą, padidėja širdies smūgio, insulto rizika. Tyrimai rodo, kad jau 10 mmHG nuo rekomenduojamos normos padidėjęs spaudimas iki 30 proc. padidina širdies ligų riziką. Todėl kartkartėmis, ypač pasijutus blogiau, kraujospūdį pasimatuoti verta kiekvienam“, – teigia Audronė Levickienė.
 
Kai gyvybė pakimba ant plauko: infarkto ir insulto požymiai
 
Vis dėlto rimtai sutrikus širdies ir kraujagyslių veiklai patarimai, kaip apsaugoti širdį nebepadės. Todėl net širdies ar kraujotakos sutrikimų neturintiems gyventojams vertėtų įsiminti požymius, signalizuojančius apie bene didžiausią pavojų gyvybei keliančius insultą ar širdies smūgį (infarktą).
 
Jeigu pakito žmogaus judėjimas („nutirpo“ viena kūno pusė, sutriko pusiausvyra ir koordinacija), kalba (žmogus sunkai dėlioja žodžius ar sunkiai supranta, ką kalba kiti), staiga sutriko rega, pradėjo pykinti, pasidarė sunku ryti, pasireiškia staigus ir aštrus galvos skausmas, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą. Šie simptomai – insulto požymis.
 
„Kol laukiate pagalbos, paguldykite ligonį į horizontalią padėtį, galvūgalį pakelkite aukščiau ir pasirūpinkite, kad nukentėjusiajam nepritrūktų oro. Jei pradėjo trikti gyvybinės funkcijos, nelaukite medikų ir pradėkite gaivinimą (dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą). Įsidėmėkite laiką, kai pastebėjote pirmuosius ligos požymius. Ši informacija gali praversti gydytojui, skiriant gydymą“, – primena Audronė Levickienė.
 

Gaivinimas. Taisyklė, kuri gali išgelbėti gyvybę: 30 paspaudimų, 2 įpūtimai
 
Jei kvėpavimas sutrikęs ar jo visai nesigirdi, pradėkite dirbtinį kvėpavimą:
 
Sunerkite plaštakas pirštais ant krūtinės vidurio – krūtinkaulio apatinės dalies.
Atlikite 30 paspaudimų, spustelėdami žemyn apie 5 centimetrus. Tarp kiekvieno paspaudimo leiskite krūtinei grįžti į pradinę padėtį. Paspaudimus kartokite 100–200 kartų per minutę dažniu.
Dar kartą atloškite nukentėjusiojo galvą ir pakelkite smakrą. Giliai įkvėpkite, užspauskite gaivinamo žmogaus nosį ir, apžioję burną, įpūskite oro. Tarp kiekvienos paspaudimų serijos atlikite du vienos sekundės trukmės įpūtimus.
Paspaudimus ir įpūtimus kartokite tol, kol atvažiuos greitoji pagalba arba nukentėjusysis atgaus sąmonę.
 
Infarktą galima įtarti, jeigu žmogus jaučia stiprų, deginantį skausmą už krūtinkaulio, skausmas plinta į kairiąją ranką, kaklą ar net žandikaulį, išmuša šaltas prakaitas, pradeda pykinti ir svaigti galva. Tokių pojūčių ignoruoti nereikėtų, net jei skausmas praeina. Laiku suteiktas gydymas gali apsaugoti nuo staigios mirties.
 
Požymiai skubiai susirūpinti širdies sveikata:
 
• jaučiate skausmą ar sunkumą krūtinėje;
• patiriate dusulį arba sunkiai kvėpuojate;
• patiriate kraujospūdžio šuolius;
• vis dažniau juntate pykinimą ar skrandžio skausmus;
• pastebite širdies ritmo sutrikimų; • nuolat jaučiate bendrą kūno silpnumą;
• tinsta kojos;
• esate anksčiau patyręs širdies ar kraujotakos sutrikimų.
 
Didžiausi širdies priešai:
 
• dažnas nerimo jausmas ir depresija;
• stresas; • aukštas kraujo spaudimas;
• sėdimas darbas ir mažas fizinis aktyvumas;
• antsvoris arba nutukimas;
• nesubalansuota mityba;
• didelis cholesterolio kiekis;
• paveldimumas;
• alkoholis ir rūkymas.