Narkolepsija – retai sutinkamas miego sutrikimas, kuris apibūdinamas kaip pasikartojantis, nekontroliuojamas staigus užmigimas esant įvairioms aplinkybėms (dirbant, šnekant, vairuojant).

Narkolepsijos priežastis nenustatyta, tačiau šis susirgimas dažniau sutinkamas tarp vienos šeimos narių, o tai leidžia daryti prielaidą, kad didelę įtaką  turi genetinis paveldimumas. Nors narkolepsija nesukelia rimtų pasekmių sveikatai, ji vis tik didina nelaimingų atsitikimų riziką ir mažina darbingumą.


Pirmieji simptomai sveikam žmogui paprastai pasireiškia paauglystėje ar jaunystėje ir išlieka visam gyvenimui. Sergant narkolepsija, žmogų bet kuriuo metu ar bet kokioje situacijoje ištinka staigus, neįveikiamas miego priepuolis. Kovoti su miegu jis išgali labai trumpai, tačiau užmigusį jį nesunku pažadinti. Tokių priepuolių dažnis per dieną gali labai varijuoti, o trunka jie apie valandą ar kiek trumpiau. Priepuoliai dažniausiai ištinka užsiimant monotonine veikla. Kai kuriems žmonėms, sergantiems narkolepsija, pasireiškia net trumpalaikis paralyžius, kurio metu neprarandama sąmonė.  10% ligonių kenčia nuo haliucinacijų miego metu.   

Išvardinti simptomai nebūtinai reiškia, kad žmogus serga narkolepsija. Katalepsija, nemiga ir haliucinacijos dažnai pasireiškia mažiems vaikams ir visiškai sveikiems suaugusiems. Narkolepsiją galima įtarti tik tada, kuomet elektroencefalograma parodo, kad užmiegančio žmogaus akių judesiai greiti, o nei struktūrinių pažeidimų žmogaus smegenyse, nei pokyčių kraujyje nėra.  

Narkolepsijos pasireiškimus sumažinti galima stimuliuojančiais vaistais, pavyzdžiui efedrinu ar amfetaminu.