Kaip vykdoma užkrečiamųjų ligų stebėsena Lietuvoje?
Lietuvoje privalomai registruojamos 103 užkrečiamosios ligos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) - pagrindinė, specializuota sveikatos įstaiga, vykdanti Lietuvos gyventojų sergamumo visomis užkrečiamosiomis ligomis stebėseną bei nuolatos teikianti informaciją visuomenei apie situaciją ir šių ligų prevencijos priemones. Užkrečiamųjų ligų epidemiologinė stebėsena yra privaloma visose pasaulio šalyse.
Kokiais principais registruojamos užkrečiamosios ligos Lietuvoje?
Kiekvienoje šalyje užkrečiamųjų ligų stebėsenai yra naudojamos specializuotos užkrečiamųjų ligų stebėsenos informacinės sistemos. Lietuvoje visi susirgimų užkrečiamąja liga atvejai yra privalomai registruojami Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje. Apie visus konkrečių asmenų susirgimo atvejus, kuriuos diagnozuoja gydytojai, pranešimai yra perduodami skubos tvarka.
Kadangi daugelis užkrečiamųjų ligų pasireiškia panašiais simptomais, todėl diagnozuojant užkrečiamąją ligą yra svarbūs du dalykai: ne tik kliniškai įtarti ligą, bet ir nustatyti jos sukėlėją (virusą, bakteriją ar kt.) ir taip patvirtinti diagnozę ne tik pagal simptomus, bet ir pagal sukėlėją. Iš paciento paimtus įvairius tiriamosios medžiagos mėginius ištiria laboratorijos, nustato sukėlėjus ir ši informacija perduodama į Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinę sistemą. Tokiu būdu Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje susiejami susirgimo duomenys pagal klinikinius ir laboratorinius pranešimus; tai leidžia turėti patikimus sergamumo užkrečiamomis ligomis duomenis, identifikuoti protrūkius bei vykdyti jų prevenciją, informuoti visuomenę apie grėsmes, prevencijos priemones. Gydytojų pranešimai apie susirgimo užkrečiamąja liga atvejį apima ne tik informaciją apie lytį, gyvenamąją vietą, galimą ligos plitimo kelią, amžių, simptomus, bet dar daug kitų duomenų, kurie reglamentuoti vietos teisės aktų ar Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ligų stebėsenos protokolų. Pagal tokius pačius užkrečiamųjų ligų registracijos ir stebėsenos principus veikia visų šalių užkrečiamųjų ligų stebėsena tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu mastu.
Kokios užkrečiamosios ligos registruojamos Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje?
Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje privalomai registruojamos 103 užkrečiamosios ligos, pagal aštuonias ligų grupes : 1) per orą plintančios užkrečiamosios ligos ir ligos, kurių išvengiama skiepijant; 2) per maistą ir vandenį plintančios užkrečiamosios ligos ir ligos, kuriomis užsikrečiama per aplinką; 3) per kraują ar kitą biologinę medžiagą plintančių infekcijų, virusinių hepatitų B, C, D grupė; 4) lytiškai plintančios infekcijos, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija, AIDS; 5) zoonozės; 6) ypač pavojingos įvežtinės ir retos užkrečiamosios ligos; 7) kūno dangų infekcijos ir parazitozės; 8) tuberkuliozė.
Pavyzdžiui, 2019 metais, ULAC medikai Lietuvoje užregistravo virš 857 tūkstančių užkrečiamųjų ligų atvejų ir tai yra didelis krūvis reikalaujantis didelių darbo laiko resursų. Todėl už kiekvienos ligų grupės sergamumo stebėsenos užtikrinimą, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra atsakingi skirtingi specialistai, medikai.
Kaip vykdoma gyventojų skiepijimų apimčių stebėsena?
Gyventojų skiepijimų apimčių stebėsenos duomenys taip pat kaupiami Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje. Šie duomenys ULAC medikų analizuojami ir naujausia, patikima informacija periodiškai teikiama visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms.
Kaip vykdoma ŽIV/AIDS sergamumo stebėsena?
ŽIV/AIDS susirgimų duomenys yra Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos dalis. Šie sergamumo duomenys analizuojami tik Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikų ir nuasmeninta sergamumo ŽIV/AIDS informacija, teisės aktų nustatyta tvarka, teikiama suinteresuotoms institucijoms, visuomenės informavimo priemonėms.
Ar visuomenei prieinama sergamumo informacija esanti Užkrečiamųjų ligų informacinėje sistemoje?
Jokie asmens duomenys neprieinami, bet nuasmeninta, apibendrinta sergamumo, skiepijimų apimčių, protrūkių ir kita informacija yra periodiškai, pagal nustatytus reikalavimus viešai skelbiama ULAC internetiniame tinklapyje, socialiniuose tinkluose bei ULAC specialistų yra komentuojama ir komunikuojama. ULAC medikai yra tarptautinių užkrečiamųjų ligų tinklų ekspertai, kasmet dalyvaujantys tarptautiniuose ekspertų susirinkimuose, yra kasmet apmokomi geros praktikos ir tokiu būdu yra vieninteliai šalyje turintys aukščiausią kvalifikaciją užkrečiamųjų ligų stebėsenos srityje.
Kaip tarptautines organizacijas pasiekia informacija apie Lietuvos gyventojų sergamumą užkrečiamosiomis ligomis?
Sergamumą užkrečiamomis ligomis Europoje koordinuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. ECDC). Pastarasis centras pagal nustatytus protokolus surenka visus sergamumo duomenis iš šalyse esančių patikimų, kontaktinių institucijų. Lietuvoje pagrindinė tokia institucija yra - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ir jo medikai, kurie yra kontaktiniai atitinkamų ligų ekspertai bei kasmet dalyvauja ECDC mokymuose ar situacijų aptarimuose. Apie skiepus jų apimtis pasaulio šalyse analizuoja bei teikia daug rekomendacijų Pasaulio sveikatos organizacija. Šiai organizacijai visą informaciją, sukauptą Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje taip pat pagal atitinkamus kriterijus gali pateikti tik kompetetinga šalies institucija - šiuo atveju Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Visi šie darbai reikalauja specializuotų užkrečiamųjų ligų žinių, tinkamo pasirengimo ir yra gan sudėtingi ir atsakingi ne vien dėl darbo su jautriais pacientų asmens duomenimis, bet ir dėl užkrečiamųjų ligų stebėsenos užtikrinimo ne tik šalyje, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
Kodėl tokia svarbi užkrečiamųjų ligų stebėsena?
Esant laisvam žmonių judėjimui šalyse užkrečiamosios ligos gali labai greitai išplisti tarp vietos gyventojų, sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius, epidemijas ar net pandemijas, kaip dabar yra su koronaviruso infekcija. Bet kokios infekcijos sergamumo rodikliai, t.y. epidemiologinė situacija šalyje gali keistis ne dienomis, o valandomis, todėl, Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, veikia vieninga užkrečiamųjų ligų stebėsenos sistema užtikrinanti informacijos apie susirgimo užkrečiamąja liga ir jos sukėlėjo registravimą, analizę ir, esant reikalui, greitą reagavimą, prevencijos priemonių organizavimą, protrūkių prevenciją. Duomenų kaupimo ir analizės funkcijų vykdymas yra aktualus siekiant laiku pastebėti susirgimų padidėjimo pokyčius, numatyti neigiamų pasekmių prevencijos priemones, kurios leis stabilizuoti ar sumažinti Lietuvos gyventojų sergamumą užkrečiamosiomis ligomis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nepertraukiamai palaiko atgalinį ryšį, kasdien komunikuoja su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro užkrečiamųjų ligų stebėsenos tinklais, Pasaulio sveikatos organizacija, kitomis EK ir Jungtinių Tautų institucijomis. Tai leidžia užtikrinti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę stebėseną ne tik Lietuvoje, ES šalyse, bet ir visoje Europoje bei kituose pasaulio regionuose.
Tarptautinės organizacijos, reaguodamos į epidemiologinę situaciją, rengia rekomendacijas, atitinkamus dokumentus, priima sprendimus. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja stiprinti epidemiologinės stebėsenos sistemą, skirtą užkrečiamųjų ligų epidemiologinei stebėsenai pagerinti bei užkirsti kelią naujoms grėsmėms, ypač susijusioms su laisvu asmenų judėjimu (migracija).
Ar sergamumas užkrečiamomis ligomis Lietuvoje aktualus?
Taip, ir ne tik koronaviruso pandemijos kontekste, tačiau būtina pabrėžti, jog atsiranda ne tik naujos, bet ir atgimsta senos infekcinės ligos dėl įvairių priežasčių. Viena jų - vaikų neskiepijimas. Galima paminėti tymų protrūkį Europoje, padidėjusį sergamumą kokliušu, raudonuke ir kt. infekcinėmis ligomis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvos gyventojų sergamumo struktūroje sergamumas užkrečiamosiomis ligomis kasmet sudaro nuo 10 % iki 20 % visų užregistruotų susirgimų šalyje. 2019 m. ULAC buvo užregistruota daugiau kaip 857 tūkst. susirgimų. Kiekvienais metais ULAC specialistai parengia sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje apžvalgą ir leidinį, kurie yra viešai prieinama visoms suinteresuotoms įstaigoms ir institucijoms bei visuomenei.