Tai, kad yra liga, vadinama cukriniu diabetu, žinoma daugeliui. Tačiau kol ji nepalietė ko nors iš artimųjų arba draugų, retas kuris rimčiau apie tai susimąsto.  Tada kyla daugybė klausimų: iš kur atsirado ši liga? Ar buvo galima jos kaip nors išvengti?

Apmaudu, bet tai tiesa: kuo labiau vystosi žmonija, tuo mažiau ji saugosi. Nutrūksta ryšiai su gamta, žmogus nustoja kreipti dėmesį į tai, ką valgo ir ką geria. Gyvenimo būdas dažniausiai visiškai nesveikas, o organizmas ir psichika nuolat patiria stresą. Ar verta stebėtis, kad galiausiai organizmas nebeatlaiko, kad sutrinka jo veikla? Juk tokiomis sąlygomis galima susirgti pačiomis įvairiausiomis ligomis, įskaitant ir cukrinį diabetą.

Kas yra cukrinis diabetas ir kaip jis pasireiškia?

Cukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas organizme, kai sergančiojo kraujyje padidėja cukraus kiekis. Paprastai liga vystosi palaipsniui. Dar prieš klinikinius jos požymius ima trūkti insulino ir sumažėja audinių jautrumas jo poveikiui.

Pirmosios cukrinio diabeto apraiškos ir simptomai

• Sausumas burnoje, nuolatinis troškulys, dehidratacija;
• Padidėjęs apetitas, negalėjimas pasisotinti;
• Padažnėjęs šlapinimasis ir padidėjęs išskiriamo šlapimo kiekis;
• Staigus svorio kritimas;
• Padidėjęs nuovargis, silpnumas, blogas miegas;
• Odos dangalų niežulys.

Toliau besivystydama liga pažeidžia praktiškai visus organus ir organų sistemas.

Kas nutinka, jeigu dėl kokių nors priežasčių sustoja insulino gamyba arba pradedamas gaminti nevisavertis hormonas? Tokiu atveju gliukozė lieka kraujyje ir nepatenka į ląstelę. Organizmo ląstelės per prastai maitinamos, todėl stengiasi gauti cukraus kitais būdais – per kraujagyslių sieneles. Šios tampa trapios, sutrinka kraujotaka, o cukrinis diabetas komplikuojasi.

Truputis statistikos

Cukrinis diabetas – tai liga, kuria, kaip rodo statistika, serga maždaug 230 milijonų žmonių visame pasaulyje, tačiau iš tikrųjų šis skaičius gali būti dvigubai didesnis, nes daugelis tų, kurie serga lengvesne šios ligos forma, apie tai net nenutuokia, ir medikamentais nesigydo. Išsivysčiusiose šalyse sergamumas kasmet išauga 5–7 %, o kas 12–15 metų sergančiųjų skaičius padvigubėja. Cukrinis diabetas virsta masine epidemija.

Cukrinio diabeto vystymosi priežastys

• Genetinis paveldimumas (mokslininkai padarė išvadą, kad jeigu šia liga serga bent vienas iš tėvų, tikimybė, kad ja sirgs ir atžala, sudaro 30 %).
• Nutukimas.
• Kasos kraujagyslių aterosklerozė.
• Nervinis stresas.
• Kai kuriais atvejais – hormoniniai sutrikimai, persivalgymas ir neracionali mityba, vaistiniai preparatai arba piktnaudžiavimas alkoholiu.

Dažniausiai prie ligos priveda ne viena priežastis, o jų derinys.

Ar tiesa, kad diabetas – nutukusių ir pagyvenusių žmonių liga?

Ne, tai nėra tiesa. Šiandien diabetu gali sirgti netgi vaikai. Mažųjų pacientų skaičius per 5 metus padidėjo 40 %. Beveik visiems šiems vaikams tenka nuolat vartoti insuliną.

Kaip maitintis sergant diabetu?

Kokius produktus galima vartoti, o kokių geriau vengti? Juk sergant šia liga tenka laikytis dietos... Niekam nėra paslaptis, kad šiuo atveju tenka apriboti suvartojamų lengvai įsisavinamų angliavandenių kiekį (tai cukrus, medus, uogienės ir džemai, saldainiai, pyragaičiai ir kiti saldumynai, saldūs vaisiai bei uogos: vynuogės, bananai, datulės, razinos).

Rekomenduojami produktai

• Duona – iki 200 g per dieną. Geriausia – juoda arba skirta specialiai diabetu sergantiems žmonėms.
• Sriubos. Pirmenybė teiktina daržovių sriuboms. Mėsos arba žuvies sultinį patartina valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę.
• Liesa mėsa, paukštiena (iki 100 g per dieną) arba žuvis (iki 150 g per dieną).
• Kruopų, pupų, makaronų gaminiai – retkarčiais, nedideliais kiekiais, tomis dienomis vartoti mažiau duonos. Geriausiai tiks avižinės kruopos, manų geriau vengti.
• Daržovės ir žalumynai. Bulvių, burokėlių, morkų rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip po 200 g per dieną. Kitų šviežių arba virtų daržovių bei žalumynų galima vartoti praktiškai be apribojimų, keptų – patartina tik retkarčiais.
• Kiaušiniai – ne daugiau kaip po 2 per dieną (įskaitant ir patiekalus su kiaušiniais).
• Rūgštūs ir saldžiarūgščiai vaisiai bei uogos – iki 200–300 g per dieną.
• Pienas – jeigu leidžia gydytojas.
• Varškę rekomenduojama vartoti kasdien, iki 100–200 g per dieną (gryną arba įvairiais pavidalais).
• Gėrimai. Leidžiama gerti žaliąją ir juodąją arbatą (galima su pienu), silpną kavą, pomidorų sultis, rūgščių vaisių ir uogų sultis.

Valgyti sergant cukriniu diabetu būtina ne rečiau kaip 4 kartus per dieną, geriausia – po 5–6 kartus, kasdien tuo pačiu laiku. Maiste turi būti daug vitaminų, mikro- ir makroelementų. Stenkitės, kad mityba būtų kuo įvairesnė.

Jeigu dieta parenkama tinkamai, medikamentinis gydymas gali būti minimalus. Kai kuriais atvejais įmanoma išsiversti netgi be jo.

Kaip apsisaugoti nuo cukrinio diabeto?

Jeigu jūsų šeimoje kas nors serga šia liga, būkite budrūs. Imkitės profilaktikos priemonių. Jeigu niekas iš jūsų aplinkos su šia problema niekada nesusidūrė, tai, žinoma, puiku, tačiau endokrinologai vis tiek rekomenduoja profilaktiškai kartą arba du kartus per metus pavartoti specialių preparatų.