Skirtingų gamintojų vakcinų nuo COVID-19 miksavimo praktika – nebe naujiena vakcinuojant įvairių šalių, tarp jų – ir Lietuvos gyventojus. Kitos vakcinos alternatyva mūsų šalyje galima tiek skiepijantis pirmuosius du kartus, tiek pakartotinos vakcinacijos stiprinamuoju skiepu metu, tačiau tokių kaitaliojimo galimybių tvarka griežtai reglamentuota.
Tarp kriterijų – sunki reakcija
Tai reiškia, kad skiepijantis skirtingus kartus negalima maišyti bet kokių vakcinų. Kaip žinia, stiprinamajam skiepui Lietuvoje nuspręsta naudoti tik „Pfizer ir BioNTech“ sukurtą „Comirnaty“ vakciną – ji naudojama nepriklausomai nuo to, ar prieš tai buvo skiepytasi „Comirnaty“, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) ar „Vaxzevria“ (gam. „AstraZeneca“) vakcinomis. „Janssen“ (gam. „Johnson & Johnson“) vakcina paskiepyti asmenys stiprinamajai dozei gali pasirinkti tiek „Janssen“, tiek „Comirnaty“ vakciną.
Tuo metu skiepijantis pirmuosius du kartus patvirtinti algoritmai leidžia miksuoti „Comirnaty“ ir „Vaxzevria“ vakcinas skirtingu eiliškumu: pirma dozė – „Comirnaty“, antra – „Vaxzevria“, arba atvirkščiai.
Mišrios, vadinamosios „mix-and-match“, skiepijimo schemos taikomos Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir kitose Europos šalyse.
„Ypač tai aktualu toms šalims, kurios atsisakė „Vaxzevria“ vakcinos – žmonėms, kurie ja buvo paskiepyti, skiriama kita vakcina“, – įvardijo Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė.
Tuo metu Portugalija mišrią schemą taiko asmenims iki 60 metų amžiaus ir jei pasiskiepijus pirma doze pasireiškia sunki nepageidaujama reakcija. Slovakija, Estija – taip pat pasireiškus sunkiai nepageidaujamai reakcijai po pirmos dozės.
Belgijoje kol kas sprendimo nėra, tačiau tokia praktika gali būti taikoma individualiais atvejais. Dalis kitų šalių vis dar laukia Europos vaistų agentūros sprendimo.
Schema taikyta praktikoje
Dar metų pradžioje „mix-and-match“ idėja aktyviai pradėta svarstyti Didžiojoje Britanijoje – čia gausiau nei Europos Sąjungos šalyse naudota vietinė „Vaxzevria“ vakcina, kuri pasirodė ne tokia efektyvi kaip mRNA technologija pagrįstos „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos.
Šiuo metu Oksfordo universiteto Oksfordo vakcinų grupės tyrėjai vykdo plataus masto „Com-CoV“ eksperimentinius bandymus, kurių metu savanoriai gauna dviejų skirtingų gamintojų vakcinos dozes.
Skiepijant nuo kai kurių kitų ligų, kaip antai poliomielito ar Ebolos viruso, „mix-and-match“ schema Europos vaistų agentūros yra pripažinta bei taikyta praktikoje.
Vis dėlto, kaip pripažino A. Žvirblienė, kalbant apie skiepus nuo COVID-19, tokia schema kol kas oficialiai nepatvirtinta nei pačių vakcinų gamintojų, nei Europos vaistų agentūros.
„Paprasčiau tariant, yra vadovaujamasi vakcinos charakteristika, arba informaciniu lapeliu, kuris patvirtintas oficialios įstaigos, konkrečiai Europoje – Europos vaistų agentūros. O pagal tokią oficialiai patvirtintą vakcinų charakteristiką jokios jų kaitaliojimo schemos kol kas nėra numatytos. Tai yra pilna vakcinacijos schema yra dvi dozės, pavyzdžiui, „Vaxzevria“, „Comirnaty“ arba „Spikevax“ vakcinų“, – aiškino pašnekovė.
Tad, kaip atkreipė dėmesį ekspertė, kol kas tiek dėl vakcinų maišymo pirmam bei antram skiepui, tiek dėl sustiprinamojo skiepo valstybės sprendimus priima nacionaliniu lygiu.
Mokslinių tyrimų daugėja
Kadangi vakcinos nuo koronaviruso dar pakankamai naujos, pasak A. Žvirblienės, natūralu, kad tokie procesai kiek užtrunka. Tačiau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau „mix-and-match“ strategiją pagrindžiančių mokslinių duomenų.
„Buvo atlikti tyrimai, bandant įvairius variantus, pavyzdžiui, po „Vaxzevria“ skiepyta „Comirnaty“ ir atvirkščiai“, – sako ekspertė.
Paskelbti moksliniai duomenys rodo, kad vakcinų kaitaliojimas ne tik neturi kažkokių rizikų, o kai kuriais atvejais net yra naudingas, nes sukuria atsparesnį, ilgiau trunkantį imuninį atsaką.
„Vienas didžiausių tyrimų buvo atliktas Ispanijoje, kai būtent po „Vaxzevria“ buvo naudojama „Comirnaty“ vakcina ir nustatyta, kad imuninis atsakas po jos buvo stipresnis. Tai irgi galima paaiškinti moksliškai – skirtingų tipų vakcinos šiek tiek kitais būdais suaktyvina imuninę sistemą“, – aiškino profesorė.
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija primena, jog renkantis kito gamintojo vakciną, antram skiepui asmuo gali registruotis ir skiepytis praėjus 56 dienoms po pirmo skiepo.
Asmenims, pasirinkusiems skiepytis skirtingomis vakcinomis, rekomenduojama antrą dozę gauti 56–84 dienų intervalu, nes atlikti moksliniai tyrimai šį laikotarpį išskiria kaip efektyviausią imuniteto susidarymo atžvilgiu.
Gyventojai, norintys pasiskiepyti skirtingų gamintojų vakcinomis nuo COVID-19 (pirma dozė – „Comirnaty“, antra – „Vaxzevria“, arba atvirkščiai), skiepui registruotis gali internetu koronastop.lt arba skambindami tel. 1808.
