Oftalmologai vienbalsiai tvirtina: dėl prasto mūsų regėjimo kaltos šiandieninės technologijos, ypač – kompiuteris. Taip nekenkia nei knygos, nei telvizija, nei kinas. Nešiojančių akinius akivaizdžiai daugėja, o kiek dar naudojančių kontaktinius lęšius...

Neigiamą kompiuterio poveikį yra pajutęs kiekvienas. Priešais ekraną per dieną praleidžiantys daugiau nei po 5 valandas nuolat skundžiasi sausumo pojūčiu akyse, perštėjimu, deginimu, paraudimu, ir, žinoma, galvos skausmu.

Akių sandara tokia, kad joms tiesiog būtina žiūrėti skirtingais kampais, skirtingu atstumu. Programuotojai, grafikos dizaneriai ir kiti kompiuteriu dirbantys specialistai tokios galimybės, deja, dažniausiai neturi – jiems tenka 10 (kartais ir daugiau) valandų per dieną sėdėti įbedus žvilgsnį į vieną tašką. Natūralu, kad akys labai pavargsta, be to, susitelkęs į savo darbą žmogus tiesiog pamiršta mirksėti, o tai – būtina sąlyga, kad akys neperdžiūtų. Kaip joms pasireiškia drėgmės trūkumas – žinoma visiems, tačiau dažniausiai vis tiek nesisaugoma, tikimasi, kad nieko baisaus nenutiks.

Nepadeda regėjimui ir mūsų aplinkos sąlygos: tabako dūmai, gatvės dulkės, užterštas oras taip pat sausina akis. Dirbantiems biure kondicionierius ne draugas – kaip tikriausiai žinote, jis oro tikrai nedrėkina.

Net ir pats kokybiškiausias įprastas monitorius jūsų akių neišgelbės: vaizdas jame skiriasi nuo natūralaus. Pirmiausia, jis sudarytas iš nuolat mirksinčių pikselių. Jūsų akys to nepastebi, tačiau jaučia. Antra – vaizdas ir grafiniai elementai šviečia, o tai jas labai vargina. Trečia – spalvų spektras skiriasi nuo to, kurį maksimaliai jaučia žmogaus akis.


Jeigu norite, kad akys nepervargtų, specialistai pataria kas valandą daryti dešimties minučių pertrauką. Žinoma, tai sudėtinga, tad jeigu negalite sau leisti tokios prabangos, bent jau pamankštinkite akis: pažiūrėkite per langą į labiausiai nuo jūsų nutolusį tašką, o tada – į stiklą. Pakartokite kelis kartus.

Patariama įsigyti skystųjų kristalų monitorių ir sėdėti nuo jo 60 cm atstumu – idealiu atveju jis turėtų būti truputį aukščiau jūsų akies lygio. Kuo jis geresnis už įprastus? Tokio monitoriaus pikseliai šviečia nuolat, paveikslėliai ir tekstai neiškraipomi, akys varginamos daug mažiau. Svarbus vaidmuo tenka ir apšvietimui – jis turi kristi iš kairės pusės.

Akiniai darbui kompiuteriu naudingi tuo, kad apsaugo akis nuo kenksmingo UV spindulių poveikio ir trumpųjų violetinės šviesos bangų, atspindžių, be to, jie paryškina vaizdą ir padidina jo kontrastingumą, mažina akių nuovargį.

Kontaktiniai lęšiai sausina akis, todėl „naujokėliams“ būtų ne pro šalį kartais įsilašinti specialių lašų – jų konsistencija primena ašaras ir efektyviai sumažina nuovargį ir deginimo pojūtį. Jei norite sumažinti paraudimą, specialistai padeda rinktis priemones, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties.

Be regėjimui naudingų morkų ir mėlynių, jūsų racione turėtų atsirasti daugiau varškės, žuvies, įvairių uogų, daigintų kviečių. Rudenį ir žiemą vitaminų ir mineralų trūkumą sumažinsite naudodami jų kompleksus.

Na, o štai keletas įdomių faktų apie akis:

• Norėdami, kad regėjimas taptų geresnis, indų jogai žiūrėdavo į saulę ir mėnulį. Iš dalies jie buvo teisūs: saulės šviesa pagreitina kraujo cirkuliaciją, naikina mikrobus ir paryškina matomą vaizdą.
• Majams grožio etalonu buvo žvairos akys, todėl jie stengėsi žvairumą sukelti dirbtinai: vaiko akių lygyje jie pakabindavo kaučiukinį kamuoliuką.
• Krokodilai ėsdami iš tikrųjų verkia – tik ne dėl to, kad gailėtų savo aukos. Taip jie pašalina druskų perteklių.
• Senovės arabai regėjimo aštrumą tikrindavo žiūrėdami į Didžiuosius Grįžulo Ratus.
• Plėšrūnų akys yra priekinėje kaukolės dalyje, žolėdžių – šonuose, todėl jų regos laukas daug platesnis. Beždžionės yra vieninteliai gyvūnai, kuriems ši taisyklė negalioja: jos ne plėšrūnės, tačiau jų akys yra priekyje.