Nors pastaraisiais dešimtmečiais europiečiai sulaukia vis garbingesnių jubiliejų, tačiau ilgėjanti gyvenimo trukmė diktuoja savus iššūkius. Senstančios visuomenės rykšte tampa ne tik fiziniai negalavimai, bet ir į psichikos sveikatos sunkumai. Specialistų teigimu, atpažinti pirmuosius demencijos ženklus labai svarbu, tačiau sykiu pripažįsta – tai gali būti nelengva.
Pasireiškia skirtingais požymiais
„Kuo mes ilgiau gyvename, tuo didėja įvairiausių ligų rizika. Kalbant konkrečiai apie smegenų sveikatos sritį, bendrąja prasme didėja demencijos tikimybė, – sako Klaipėdos universiteto (KU) Socialinio darbo katedros docentė, asociacijos „Demencija Lietuvoje“ valdybos narė dr. Sonata Mačiulskytė. – Šis sindromas dažniausiai yra Alzheimerio ligos pasekmė, tačiau demencijos rizika taip pat siejama su insultais, Parkinsono bei kitomis ligomis.“
Pašnekovės teigimu, demencija nėra labai aiškiai apibrėžiamas sindromas – kiekvienam žmogui ji gali pasireikšti skirtingais, individualiais požymiais.
„Tai gali būti prastėjanti atmintis, darosi sunku atlikti įprastines užduotis, išreikšti mintis, orientuotis laike, erdvėje, adekvačiai vertinti situacijas, priimti sprendimus, sekti informaciją. Taip pat žmogus ima palikti daiktus neįprastose jų vietose, izoliuojasi, atsiriboja nuo socialinės aplinkos, keičiasi jo elgsena, svyruoja nuotaikos ir panašiai, – vardijo S. Mačiulskytė.
Rizikos veiksnių įvairovė
Šie požymiai kiekvienu konkrečiu atveju gali pasireikšti taip pat labai individualiai, sako specialistė: „Vienam pirmaisiais demencijos ženklais taps silpnėjanti atmintis, kitam – galbūt elgesio pokyčiai, dar kažkam – pamirštami žodžiai. Tai labai priklauso nuo pirminės ligos, kuri sudaro prielaidas demencijai vystytis: ar tai yra Alzheimeris, ar, pavyzdžiui, insultas, ar daugybiniai mikroinsultai. Tai yra kuri galvos smegenų dalis būna pažeista, nes kiekviena jų atsakinga už skirtingas funkcijas“.
S. Mačiulskytė pripažįsta – tam tikrų demencijos rizikų pakeisti negalime. Tarp tokių įvardijamos ne tik amžius, bet ir genetika, lytis.
„Pavyzdžiui, nustatyta net 20 genų, kurie gali didinti riziką susirgti Alzheimerio liga. Be to, pastebėta, kad moterys į demenciją linkusios labiau nei vyrai. Vis dėlto reikėtų įvertinti, kad jos statistiškai gyvena ilgiau, be to, jos patiria reikšmingesnių hormoninių svyravimų, – sako pašnekovė. – Žinoma, tai yra aplinkybės, kurių nepakeisime, tačiau skaičiuojama net 12 modifikuojamų demencijos rizikos veiksnių, kurie didžiąją dalimi priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo.“
Sąmoningos gyvensenos keliu
Pirmiausia tai – fizinis aktyvumas arba rizika – jos stoka, taip pat – nutukimas. Nes per menkas judumas, viršsvoris turi tiesioginę įtaką kraujotakos sistemos ligoms.
Ne mažiau svarbūs ir kiti faktoriai, kaip rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, oro užterštumas, galvos traumos, socializacijos stygius, klausos sutrikimai, depresija, diabetas, aukštas kraujospūdis, ribotos galimybės mokytis.
„Taigi nuo mūsų sąmoningos, atsakingos gyvensenos priklauso labai daug – netgi esant genetiniam polinkiui į bet kokią neurodegeneracinę ligą mes galėtume ją pavėlinti, daryti jai poveikį, o nesant polinkio – galbūt net išvengti“, – atkreipė dėmesį asociacijos „Demencija Lietuvoje“ atstovė.
Pašnekovės teigimu, progresuojančios neurodegeneracinės ligos lemia negrįžtamus procesus.
„Deja, demencija yra neišgydoma. Tarp šiuo metu galimų priemonių yra medikamentai, kuriais bandoma paveikti, valdyti kai kuriuos simptomus – agresiją, haliucinacijas ir panašiai. Taip pat yra keletas progresyvių vaistų ligai pristabdyti, tačiau jie veiksmingai pritaikomi ją diagnozavus ankstyvojoje stadijoje. Tai yra tuomet, kai smegenų pažeidimas dar nedidelis ir galima palaikyti sveikąją smegenų dalį, kad ji kompensuotų pažeistosios veiklą. Todėl be galo svarbu, kad demencija būtų diagnozuota kuo anksčiau“, – kalbėjo S. Mačiulskytė.
Džiaugtis kokybišku gyvenimu
Žinoma, ne mažiau svarbi ir podiagnostinė pagalba, tačiau, kaip pripažino specialistė, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, šia prasme dar susiduriama su nemažai sunkumų.
„Būtina užtikrinti, kad žmonės kaip įmanoma ilgiau galėtų džiaugtis kokybišku gyvenimu. Ir labai svarbu padėti susigyventi su būkle ne tik turintiesiems diagnozę, bet ir jų šeimos nariams“, – sako asociacijos „Demencija Lietuvoje“ atstovė.
Pašnekovės akimis, vis dar deramo dėmesio neskiriama ir sveikatos sutrikimams, kurie laikomi reikšmingais demencijos faktoriais.
„Pavyzdžiui, depresija neretai maskuoja pradinę neurodegeneracinės ligos vystymosi stadiją. Ir dėl to diagnozės būna vėlyvos, nes viskas „nurašoma“ tam, kad žmogus neva jaučiasi prislėgtas, – aiškino S. Mačiulskytė. – Per mažai dėmesio skiriama ir tokiam demencijos rizikos veiksniui, kaip klausos sveikata – į klausos sutrikimus būtina reaguoti kompensacinėmis priemonėmis, tai yra klausos aparatais.“
Nuo sveikatos iki socialinių reikalų
Specialistė primena – į kiekvieną žmogų turėtume žiūrėti holistiškai ir suvokti, kad poveikį smegenų sveikatai daro visas mūsų gyvenimo būdas, todėl jau nuo pat mažumės turėtume mokytis gyventi įvairiapusį kokybišką gyvenimą.
Reikšmingas ir atitinkamas pirminės sveikatos priežiūros grandies – šeimos gydytojų – pasirengimas, priklausomai nuo simptomų, būtinas tolygus tokių specialistų, kaip neurologas, psichiatras, geriatras, prieinamumas, vardija pašnekovė.
„O jau po diagnozės, kaip ir minėjau, itin svarbu podiagnostinė pagalba, kuri apima tiek sveikatos sistemos dalį, tai yra sveikatos palaikymą, tiek socialines paslaugas – pradedant pačiu pacientu ir baigiant jo artimaisiais. Apie pagalbos būdus ir galimybes nemažai naudingos informacijos galima susirasti internete, taip pat norėčiau paminėti, kad turime besikuriančią asociaciją „Demencija Lietuvoje“, steigiamos paramos grupės savanorystės, neformalios pagalbos principu, tad vieni kitiems kaip galėdami padedame bei dalijamės patirtimi“, – atkreipė dėmesį S. Mačiulskytė.
Daugiau informacijos apie demenciją, pagalbą sau ir artimiesiems – nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje https://pagalbasau.lt/demencija/.
Projektas finansuojamas valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.
