Už termino „galvos svaigimas“ glūdi patys įvairiausi pojūčiai: nuo alpimo ir jausmo, kad tuoj neteksi sąmonės, iki jutimo, kad siūbuoja kūnas ar aplinkui esantys daiktai. Kokios šio reiškinio priežastys?

Galvos svaigimu vadinamas tas neteisingas savo kūno suvokimas aplinkoje arba siūbavimo, sukimosi pojūtis. Tai gali būti neurologinių ir somatinių ligų simptomas, būdingas maždaug 80 % visų patologijų. Galva gali pradėti svaigti sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, akių ir ausų, kraujo, psichikos ir neurologinės kilmės ligomis. Tai itin nemalonus ir subjektyvus simptomas, kuris ženkliai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę.

Priimta išskirti du galvos svaigimo tipus: sisteminį ir nesisteminį.

Sisteminiu svaigimu vadinama iliuzija, kai žmogui atrodo, jog juda jo nuosavas kūnas arba aplinkui esantys daiktai (kažkas panašaus, tarytum pasisukus karuselėje). Gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, pablykšti odos dangalai, padidėti prakaitavimas, atsirasti nerimo jausmas. Tikrasis sisteminis svaigimas yra susijęs su tam tikrų vestibiuliarinio analizatoriaus sričių dirginimu ir, priklausomai nuo pažeidimo lygio, būna periferinis arba centrinis. Dažniausia tokio svaigimo priežastis – sutrikęs galvos smegenų ir vidinės ausies aprūpinimas krauju, uždegiminiai ir degeneraciniai klausos bei pusiausvyros organų procesai, taip pat ir intoksikacija.

Nesisteminis galvos svaigimas – tai nestabilumo jausmas. Tokia būsena gali ištikti prieš nušalimą, jeigu yra emocinų sutrikimų, pažeidžiamas regos analizatorius, sutrinka smegenėlių veikla.

Galvos svaigimo priežastys

Kaklinės stuburo dalies patologija. Vestibiuliarinė sistema labai jautriai reaguoja į sutrikusią kraujotaką. Vidinė ausis ir galvos smegenų vestibiuliariniai centrai aprūpinami juo per stuburo arterijų sistemą. Jos tiesiasi siaurais kanalais kaklinėje stuburo dalyje. Nestabilioje būsenoje, patyrus traumą, prasidėjus osteochondrozei šios arterijos gali būti spazmuojamos arba suspaudžiamos; tokiu atveju sutrinka kraujotaka ir prasideda galvos svaigimas. Pagrindiniai simptomai sergant tokiomis ligomis yra galvos svaigimas, tirtėjimas, stiprėjantis pasukus arba palenkus galvą, „žvaigždutės“ ir „musytės“ akyse, suprastėjęs matymas tamsoje, kaklo skausmai ir nemalonūs pojūčiai, nuovargis, dirglumas. Galimi arterinio kraujospūdžio svyravimai, pykinimas ir vėmimas.

Emociniai sutrikimai. Neurologinio pobūdžio sutrikimai, depresija arba elementarus pervargimas gali imituoti praktiškai bet kokius „kūniškos“ ligos simptomus, tačiau dažniausiai tokiu atveju tik svaigsta galva, girdimas ūžesys, skambesys ausyse. Sergant šiomis ligomis, dėmesys nuolat koncentruojamas į pojūčius, savijautą, nuovargį, blogą nuotaiką, gali atsirasti nerimas, sutrikti miegas ir apetitas.

Galvos smegenų kraujagyslių pažeidimai. Tai gali būti hipertonijos arba aterosklerozės pasekmė. Ilgą laiką nekrintantis arterinis kraujospūdis priveda prie smulkių galvos smegenų kraujagyslių pažeidimo. Arterijų spindis susiaurėja, jos pačios praranda elastingumą. Dėl šių priežasčių arterinio ir deguonies prisotinto kraujo į galvos smegenis priteka mažiau, todėl prasideda galvos svaigimas, žmogus ima skųstis ūžimu dalvoje, spengimu ausyse. Aterosklerozės atveju ant vidinių arterijų sienelių atsiranda iškilumų, kurie po truputį užkerta kanalą ir neleidžia pratekėti kraujui. Ypač tai pavojinga galvos smegenų arterijoms. Žmogus girdi triukšmą galvoje arba ausyje, jaučia, kad tuoj nualps, praranda pusiausvyrą. Gali atsirasti nuovargis ar pablogėti atmintis. Tačiau tiesa ta, kad sutrikus galvos smegenų aprūpinimui krauju pacientas gali skųstis ir tik vienu vieninteliu simptomu – galvos svaigimu.

Galvos svaigimo diagnostika

Iš esmės tikriausiai šį simptomą bent kartą gyvenime yra patyręs kiekvienas. Jeigu svaigimas nesikartoja, į problemą dažniausiai pažiūrima pro pirštus ir į specialistą nesikreipiama. Tačiau jeigu matote, kad galvos svaigimai yra dažni, būtina apsilankyti pas neurologą ir otorinolaringologą. Jums greičiausiai lieps pasidaryti kompiuterinę tomografiją arba magnetinio galvos smegenų rezonanso tomografiją, kaklinės stuburo srities rentgeno nuotrauką ir panašiai. Siekiant nustatyti galimą klausos aparato ligą, kartais daroma tono slenkstinė audiometrija, akustinė impedansometrija.

Galvos svaigimo gydymas

Kaip jau minėta, galvos svaigimas tėra simptomas. Liga jis nelaikomas. Išsiaiškinus, kodėl svaigsta galva, galima imtis ir atitinkamų priemonių, parinkti tinkamą gydymo strategiją. Jeigu galvos svaigimas atsiranda kaip somatinės ligos pasekmė, visų pirma būtina gydyti būtent ją. Paties galvos svaigimo, kaip fenomeno, gydymas apima medikamentinę terapiją ir fizinius pratimus (specialių pratimų kompleksus vestibiuliarinei treniruotei).