Kodėl būtina pasitikrinti kepenis?

Kad ir ką mes suvalgytume ar išgertume – galiausiai visa atsakomybė tenka kepenims. Todėl reguliariai tikrinti kepenų fermento kiekį kraujyje būtina visiems, net jeigu iki šiol nesiskundėte jokiais skausmais.

Gydytojai teigia, kad beveik visus žmones galima priskirti “kepenų rizikos” grupei. Anot statistikos, kas antram 40-ies metų sulaukusiam žmogui pasireiškia riebalinė hepatozė – riebalų kiekio padidėjimas kepenyse. Priežastys labai paprastos: netinkama mityba ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Tokiu atveju vien išgerti vaistų nepakaks. Teks keisti gyvenimo būdą ir laikytis dietos.

Dar didesnė problema – virusiniai hepatitai. Visai neseniai buvo žinomos tik trys hepatitų rūšys: A, B ir C. Šiandien hepatitų sąrašiuke galima suskaičiuoti beveik iki dešimties. Virusologai tikina, kad greitu metu virusams įvardinti gali nepakakti ir visos abėcėlės. Užkrato pradžia gali būti labai netikėta (nuo apsilankymo pas dantistą iki paprasčiausio manikiūro darymo), o ligos eiga – labai klastinga ir be jokių aiškių simptomų.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kepenys – vienas iš “pakančiausių” žmogaus organų. Įprastai problema išaiškėja tik tuomet, kai veiksnių kepenų lieka vos 15 procentų. Kad taip nenutiktų ir gydytis nebūtų per vėlu – būtina reguliariai atlikti biocheminius kraujo tyrimus, kurių metu stebimas kepenų fermentų kiekis.

Ką atskleidžia kepenų tyrimai?


ALT ir AST – pagrindinės kepenų ląstelių pažeidimo žymės. Šie fermentai kaupiasi kepenų ląstelių (hepatocitų) viduje. Tiriant kraują jų kiekis turėtų būti minimalus. Jei ląstelės yra pažeistos, fermentai išsiskiria į kraują. Pirmiausia tai pasireiškia sergant riebalų hepatoze, hepatitais, ciroze ar kepenų vėžiu. ALT ir AST padidėjimas kraujyje taip pat gali atsirasti dėl miokardo infarkto. Atskirti priežastis, sukėlusias šių žymių padidėjimą kraujyje, padeda Ritiso koeficientas – santykis tarp ALT ir AST. Įprastai šis koeficientas svyruoja nuo 1,0 iki 1,7. Jei koeficiento reikšmė mažesnė – vadina problemos susijusios su kepenimis. Jei didesnė – su širdimi.

Dar vienas svarbus rodiklis - šarminė fosfatazė (ŠF), padidėjanti esant alkoholiniam hepatitui. ŠF padidėjimas taip pat gali rodyti onkologinius susirgimus, pavyzdžiui limfomas ir limfogranulomatozę. Jei besitiriantis žmogus nėra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, o tyrimai rodo padidėjusį ŠF kiekį, reikėtų išsamiai ištirti visą organizmą.

Prieš tai išvardintais atvejais fermentų padidėjimas rodė tam tikrą patologiją, tačiau cholinersterazė esant kepenų patologijoms būna sumažėjusi. Tačiau vien fermentų tyrimo nepakanka. Norint atlikti išsamią analizę, būtina ištirti ir bilirubino pigmentą, kurio dėka oda pageltonuoja. Bilirubino padidėjimas visuomet rodo tam tikrus kepenų pažeidimus.

Kas kiek laiko reikėtų pasitikrinti kepenis?

Jei gyvenate pakankamai sveikai, tuomet kepenis patariama pasitikrinti kartą per metus. Jei manote, kad jūsų mityba nėra subalansuota ar neretai vartojate alkoholį – tuomet pasitikrinti turėtumėte kas pusę metų.

» Rašyti komentarą