Yra dalykų, kurių stengiamės nedaryti, nes mums yra įkalta į galvą, jog: a) taip daryti negerai, b) taip daryti negražu, c) taip daryti nesveika. Arba visi trys variantai kartu. Bet jei tik žinotumėte, kaip dažnai, norėdami būti geri, klystame...
 
Restoranas kaip raminamieji
 
Argumentų prieš šį įprotį galima rasti visokių, pradedant kaltinimais tinginyste ir baigiant švaistūniškumu. Valgyti kavinėse bei kitose viešojo maitinimo įstaigose iš tiesų brangu ir, jei nesisaugoma, gali būti net pavojinga. Tačiau vakarais, kai po darbo na niekaip nesinori vargti prie viryklės, to daryti visai ir nebūtina.
 
Amerikiečiai mokslininkai iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto apklausė arba stebėjo 150 mamų ir nustatė, jog pietų ruošimas gali sukelti tokį stresą – dėl pačių įvairiausių priežasčių, nors dažniausiai dėl laiko stygiaus, – kad šis procesas, anot mitybos specialistų, padaro beveik daugiau žalos nei duoda naudos.
 
Apsipirkimas, produktų paruošimas, kepimas ir virimas – daug pastangų reikalaujanti procedūra, kai tuo pat metu reikia rūpintis dar ir milijonu kitų svarbių dalykų. Užklumpa stresas, galintis, ne paslaptis, kaip reikiant sujaukti visą organizmą. Pavyzdžiui, išprovokuoti maistinius įgeidžius ir net „priauginti“ papildomų kilogramų.
 
Tokiais atvejais net ir dietologai labai smarkiai rekomenduoja išeiti pavalgyti kur nors mieste, juo labiau kad toks maistas nebūtinai turi būti nesveikas. Jie tik pataria atsisakyti salotų kaip užkandžio, nes jos, didelė tikimybė, bus pagardintos majonezu ar kokiais kitais kaloringais padažais, ir verčiau užsisakyti dvigubą porciją karštų daržovių prie pagrindinio patiekalo. O paskui – ir tai nepaprastai svarbu! – suvalgyti viską lėtai ir su pasimėgavimu, nes jūs to verti.
 
...pypt!..
 
Keiktis yra labai negražu ir nekultūringa – išauklėti žmonės to nedaro (bent jau viešumoje). Tačiau jeigu jūsų įgūdžiai šioje srityje aukštesni už vidutinius ir sugebate prikąsti liežuvį net tuomet, kai trečią sykį per vieną dieną užlipate basa koja ant savo atžalos išmėtytų lego kaladėlių, galbūt jums derėtų šiek tiek atsipalaiduoti? Ir bent retkarčiais sumurmėti blogą žodį sau po nosimi?
 
Esmė tai, kad net moksliškai įrodyta, jog plūdimasis gali palengvinti skausmą. Pasak psichologų, keiksmai mobilizuoja organizmą priešintis susidariusiai stresinei situacijai: širdis pradeda plakti dažniau, atsiranda daugiau drąsos bei pasitikėjimo savimi, ir pakęsti skausmą staiga tampa daug lengviau. Taip pat keikimasis – tai būdas žodžiais išlieti emocijas, vadinasi, ir palengvinti susikaupusį stresą. Tik pasistenkite plūsdamiesi nekelti balso – ypač darbe, kad niekas jūsų negirdėtų, ir viskas bus puiku.
 
Reikalauju minutės pertraukėlės!
 
Tarkime, jūs – pavyzdingas sveiką gyvenimo būdą praktikuojantis pilietis ar pilietė. Sportuojate kiekvieną arba beveik kiekvieną dieną, jaučiatės puikiai, atrodote irgi neprastai – žodžiu, esate tikri šaunuoliai! Bet šiandien spjaukite sporto klubo ar bent savo sportinių batelių pusėn ir nueikite su draugais į kiną.
 
Profesionalūs asmeniniai treneriai vienareikšmiškai sutaria dėl vieno: didžiausia paslauga, kurią galite padaryti savo kūnui, tai suteikti jam galimybę atsipūsti tarp fizinių krūvių. Poilsis nėra prabanga – tai gyvybiškai svarbi būtinybė. Pertraukos ne tik padeda raumenims reabilituotis ir sugyti, bet suteikia ir taip reikalingo psichologinio atokvėpio, kad vėl pradėtumėte mąstyti kūrybingai ir pasijustumėte žvalūs. Ypač jeigu bandote transformuoti savo kūną, numesti svorio, sutvirtėti, nereikia per daug savęs spausti. Tai ne tinginiavimas – tai humaniškas elgesys su savimi.
 
Svarbiausia – saikas, saikas ir dar kartą saikas

 
Tyrimai parodė, kad aluje yra keletas junginių ir antioksidantų, galinčių padėti apsisaugoti nuo vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų, ir net apsaugoti smegenis.
 
2013 metais buvo atliktas tyrimas, atskleidęs, jog žmonės, per dieną išgeriantys bent vieną porciją alaus, 59 procentais mažiau rizikuoja susirgti Parkinsono liga nei visiškai negeriantys žmonės (įdomu, kad kitoks alkoholis to paties poveikio tikrai nedaro!). Be to, aluje esama silicio, užtikrinančio stipresnius kaulus ir sveikesnę odą. Tačiau yra vienas „bet“: vartojimas privalo būti nuosaikus. Kaip pabrėžia Mitybos ir dietologijos akademijos (Academy of Nutrition and Dietetics) – didžiausios JAV maisto produktų ir mitybos specialistus vienijančios organizacijos – atstovai, saikas šiuo atveju yra esminė sąlyga. Vadinasi – ne daugiau kaip viena porcija alaus per dieną ir sveika mityba.
 
Padėkite dantų šepetėlį į vietą
 
Nėra nieko blogiau, kaip grįžus iš darbo sužinoti, jog visą laiką, kol bendravote su žmonėmis – klientais, bendradarbiais, viršininku, – jūsų šypseną „gražino“ per pietus dantyse užstrigęs krapas. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios dažnas po kiekvieno užkandžio griebiamės dantų šepetėlio. Ir labai blogai darome, tikina Amerikos odontologų asociacija (American Dental Association) bei pataria po valgio palūkėti bent 30 minučių prieš išsivalant dantis.
 
Draudimas atrodo gana keistas, bet iš tiesų yra labai logiškas. Valgymas ir gėrimai gali laikinai susilpninti dantų emalį, ypač jei į jūsų burną pateko kažkas rūgštaus – citrusinių vaisių, kavos, raudonojo vyno ar pomidorų padažo. Paskubėsite išsivalyti dantis, kol seilės dar nespėjo atkurti emalio, – rizikuosite jį subraižyti. Dar daugiau: jei tikėtume vienu Vokietijoje atliktu tyrimu, pernelyg uoliai brūžuodami šepetėliu net galite įtrinti rūgštį į dantis, kur ji sukels ėduonį.
 
Grįžtant prie to nelemto krapo... Tarpdančius juk galima išsivalyti ir siūlu – ir kada tik norite.
 
Neprivalgei – neprilaižysi
 
Besikalantys mažylio dantukai, vėluojantis projektas darbe, pasaulio futbolo čempionatas – gali būti milijonas priežasčių, dėl kurių neišsimiegame naktimis. Todėl noras šeštadienį porą papildomų valandų pasivartyti lovoje ir atsigriebti už savaitę miego deficito atrodo visiškai suprantamas. Vis dėlto nepasiduokite šiai pagundai, pataria medikai, nes jausitės dar labiau pavargę.
 
Pasak jų, ėjimas miegoti ir kėlimasis kiekvieną dieną tuo pačiu metu padeda išlaikyti sveiką paros ritmą ir neišderinti savo vidinio laikrodžio, padedančio mums užmigti, išsimiegoti ir nubusti žvaliems. Pernelyg dažnai sukiosite jo rodykles – perkeltine prasme, suprantama, – užsidirbsite miego sutrikimą.
 
Pasistenkite laikytis tokio pat miego režimo septynias dienas per savaitę. Geriausias variantas daugumai žmonių – miegas nuo 23 valandos iki 7 valandos ryto. O jeigu vidury dienos pajuntate, jog jėgos jus apleidžia, nusnūskite 20 minučių.
 
Ir entuziazmui turi būti ribos
 
Rytais išėję pabėgioti nė saulei nepatekėjus, kai visas miestas aplinkui dar miega, turbūt jaučiatės tikri pasaulio valdovai (ir pelnytai – šlovė jums ir jūsų geležinei valiai!). Tačiau jeigu treniruojatės išties intensyviai, ir dar sporto salėje, vertėtų pamąstyti apie kitą laiką. Rytais natūrali jūsų organizmo apsaugos sistema dar nebūna visiškai įsijungusi, o streso hormono kortizolio lygis kraujyje – padidėjęs, todėl, kaip parodė britų mokslininkų atliktas tyrimas, labiau rizikuojate pasigauti infekciją. Ypač smarkiai pasportavę. Nes fiziniai krūviai, kad ir kokie naudingi sveikatai, organizmui irgi sukelia stresą.
 
Bet jeigu rytas yra vienintelis paros metas, kai galite sau leisti pasportuoti, sportuokite. Tik nepersistengdami: pasivaikščiokite sparčiu žingsniu, pasivažinėkite dviračiu. Arba išnaudokite šį laiką pietums pagaminti, kad pavakare galėtumėte nueiti į sporto klubą.