Statistika rodo, kad maždaug 20% žmonių, sergančių ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, skundžiasi kosuliu, ir tai yra normalu. Kosulys – tai apsauginė organizmo reakcija. Jis būtinas, kad pašalintų iš kvėpavimo takų tam tikrus elementus (juk smarkiai dirginti gali netgi mikroskopiniai). Vis dėlto ne visi žino, kaip su kosuliu reikia kovoti – apie jį sklando daugybė mitų.

Pirmas mitas. Kosulys – tai „savarankiška“ liga, kurią gydyti nėra būtina.

Kosulys niekada neatsiranda savaime. Iš esmės tai – simptomas, lydintis vienokią ar kitokią ligą. Kartais jis išsivysto susirgus ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, o kartais gali reikšti ir ką nors rimtesnio, pavojingesnio (pavyzdžiui, tuberkuliozę, plaučių vėžį ir t.t.).

Ignoruoti kosulio negalima niekada – priešingu atveju pasekmės gali būti labai rimtos ir nemalonios, pavyzdžiui: iki galo neišgydytas kosulys po viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gali išsivystyti į pneumoniją, o bronchitas – peraugti į bronchinę astmą ar tapti plaučių absceso priežastimi.

Antras mitas: kosint būtinas lovos režimas.

Neretai nutinka taip, kad kosulio kamuojamam žmogui primygtinai siūlomas lovos režimas, jam draudžiama išeiti į lauką, jam nepatariama vėdinti patalpų. Iš tikrųjų gulinčioje padėtyje kosulys gali sustiprėti dar labiau. Ši problema puikiai pažįstama stipriai sloguojantiems: dėl gulimos padėties ima kauptis gleivės ir dirginti gerklę, ir žmogų apima stiprus kosulys, virstantis tikra kankyne.

Kosint būtina drėkinti orą, vėdinti patalpas. Nuo sauso ir šilto oro nosiaryklėje esančios gleivės perdžiūsta, o dulkių vis daugėja – dėl to sustiprėja kosulys ir ima skaudėti krūtinę.

Fizinė veikla kosint nėra draudžiama. Aišku, eiti į sporto klubą gal ir nereikėtų, tačiau namie užsiimti savais reikalais, jei tai leidžia bendra savijauta, tikrai galima. Galima išeiti ir į lauką – svarbu tik apsirengti atitinkamai. Tačiau nepamirškite, kad kosintis žmogus kelią grėsmę aplinkiniams, t.y. gali juos užkrėsti, todėl jei labai norisi išeiti pasivaikščioti, venkite didelių žmonių susibūrimo vietų.

Trečias mitas: kosulį reikia slopinti.


Gydytojai nerekomenduoja slopinti drėgno kosulio – jis padeda pašalinti skreplius iš kvėpavimo takų. Kad atsikosėti būtų lengviau, jie gali skirti specialių preparatų, skystinančių gleives.

Ketvirtas mitas: visi vaistai nuo kosulio yra vienodi, galima gerti bet kuriuos.

Toks požiūris iš principo yra neteisingas: kosulys gali būti drėgnas arba sausas, ir šiais atvejais skiriami preparatai skiriasi. Pavyzdžiui, nuo sauso, dažno ir varginančio kosulio skiriami vaistai, slopinantys kosulio refleksą, ir jų jokiu būdu negalima vartoti kartu su vaistais, skatinančiais atsikosėjimą (net jeigu tai viso labo paprastos liaudiškos priemonės).

Penktas mitas: kad kosulys nepereitų į lėtinį, būtina iš karto griebtis antibiotikų.

Norint pasveikti kuo greičiau, kartais net ir nestipriai pakosčiojant griebiasi „sunkiosios artilerijos“ – antibiotikų. Tai – pavojinga, nes kosulys paprastai yra virusinių ligų simptomas, o čia antibiotikai bejėgiai. Antibiotikai sunaikins jūsų žarnyno mikroflorą, sutrikdys virškinimą ir sukels daugybę kitų problemų. Jie turėtų būti vartojami tik sergant bakterinės kilmės ligomis, todėl iš pradžių visada reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, o ne pulti gydytis patiems.

Šeštas mitas: kosulį galima gydyti alkoholiu.

Šis mitas yra itin paplitęs tarp vyrų. Gydytojų teigimu, alkoholis gali turėti neigiamą poveikį peršalimo ligomis sergantiems žmonėms – jis silpnina imunitetą, be to, yra nesuderinamas su daugeliu peršalimo ligoms gydyti skirtų vaistų, ir, kaip ir antibiotikai, nesunaikina ligą sukeliančių virusų.

Septintas mitas: pakartotinė gydytojo konsultacija yra nebūtina.

Kartais pakartotinės konsultacijos tikrai nereikia: jeigu sausas kosulys perėjo į drėgną, o po kelių dienų išnyko visai (kaip ir kiti jūsų ligos simptomai), į specialistą pakartotinai galima ir nesikreipti, tačiau jeigu kosite daugiau kaip dvi savaites, tempti ilgiau nerekomenduojama. Į gydytoją reikėtų kreiptis ir šiais atvejais:

• Jei pastebite, kad be dvi savaites (ir ilgiau) nepraeinančio kosulio laikosi temperatūra (37,5 laipsnio ir daugiau);
• Jei kosėdami imate dusti;
• Jei skrepliai žalsvo atspalvio arba su krauju;
• Kosulio priepuoliai tęsiasi ilgiau kaip valandą;
• Pakito balsas, jaučiate silpnumą, ima kristi svoris.