SOS: kosulys gali prognozuoti astmą

Kosulys, lydimas švokštimo ir sunkaus kvėpavimo - kelia susirūpinimą. Ypatingai tuomet, jei kosulys pasirodo netikėtai, priepuoliškai, o vos jam praėjus ir vėl jaučiatės puikiai. Toks kosulys – dažniausias bronchinės astmos požymis.

Pavojaus signalas

Jei kalbėtume labai supaprastintai, bronchai – tai vamzdeliai, per kuriuos oras patenka į plaučius. Plaučiai orą apdoroja ir per kraujotaką pasiunčia deguonį į visą kūną. Normaliai funkcionuojantys bronchai be jokių trukdžių praleidžia orą, taigi žmogus gali laisvai kvėpuoti.

Jei žmogus serga bronchine astma, sustreikavę bronchai sukuria kliūtis laisvam kvėpavimui. Astma pasireiškia priepuoliais, kurie ištinka, kai į bronchus patenka kokie nors dirgikliai (kiekvienam žmogui jie gali būti skirtingi): tabako dūmai, nešvarus oras ir t.t. Šie dirgikliai sukelia bronchų susiaurėjimą, gleivinė paburksta ir pradeda formuotis gleivės. Visa tai ir trukdo laisvai kvėpuoti.

Ankstyvoje ligos stadijoje priepuoliai dažniausiai nebūna kenksmingi: netikėtai tampa sunku įkvėpti ir pasirodo kosulys. Jei astma negydoma pirminėse stadijose – bronchai po truputėlį siaurėja (sienelės sustorėja, o kai kurie bronchų vamzdeliai aplamai “suauga” ir nepraleidžia oro). Siaurėjantys bronchai vis dažniau sukelia dusulį ir vis dažnesnį kosulį, kuris galiausiai perauga į astmą.

Skirtingos astmos atmainos

Egzistuoja kelios astmos atmainos. Jos padalintos atsižvelgiant į tai, kas sukėlė bronchų susiaurėjimą:

 

  • Atopinė astma – arba liaudiškai vadinama alerginė astma. Ją išprovokuoja įvairūs į bronchus patekę alergenai (dulkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai). Ši astma – tai lyg įgimta alergija, kuomet žmogaus bronchai visuomet reaguoja į tam tikrus dirgiklius. Dažnai ši astmos atmaina būna paveldima. Jei astma serga abu tėvai, paveldėjimo tikimybė siekia 70 procentų. Jei vienas iš tėvų – 45 procentus.
  • Infekcinė astma – atsirandanti po viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijos. Dažniausiai tokia astma išsivysto persirgus bronchitu, gripu, sinusitu. Šiuo atveju priepuolius sukelia į bronchus patekę mikroorganizmai.
  • Aspirininė astma – atsiranda tuomet, kai bronchai netoleruoja priešuždegiminių vaistų: aspirino, analgino ir t.t.


Kaip gydoma astma?

Visų pirma gydytojas turi nustatyti, ar tai iš tiesų astma ir jeigu taip, kokios ji rūšies. Kad diagnozė būtų kuo tikslesnė, turėtumėte išsamiai apibūdinti tas situacijas, kurių metu jus ištiko priepuoliai. Tolimesnis gydymas – labai individualus, tačiau egzistuoja kelios pagrindinės visiems taikomos taisyklės:

 

  • Sudaromas dirgiklių sąrašas, kurių reikės vengti;
  • Paskiriami specialūs preparatai, palengvinantys kvėpavimą;
  • Gydomos astmą lydinčios infekcijos;
  • Stiprinamas organizmo imunitetas.
» Rašyti komentarą