Dar senovės gydytojai nustatė, kad limfa teka limfagyslėmis, kurios, kaip ir kraujagyslėmis, išsiraizgiusios po visą mūsų organizmą. Limfagyslių galuose yra mazgai. Kam jie reikalingi?

Išvertus iš graikų kalbos, limfa reikštų „švarų vandenį, drėgmę“. Kiekvieno žmogaus organizme yra nuo 400 iki 1000 limfmazgių, išsidėsčiusių galūnių lenkimo vietose, ant kaklo, po žandikauliu, krūtinės ir pilvo ertmėse. Juose bręsta imuninės ląstelės.

Kiekvienas mazgelis dienų dienas renka limfą ir valo iš jos kenksmingas priemaišas (pavyzdžiui, ligas sukeliančius mikroorganizmus, pažeistas ląsteles, svetimos kilmės baltymus).

Kas nutinka su priemaišomis, kurios lieka limfmazgiuose? Jas puola imuninės ląstelės – makrofagai – ir tiesiogine šio žodžio prasme suryja priešą. Tačiau jeigu mazgams tenkantis krūvis yra labai didelis (pavyzdžiui, audiniuose, iš kurių atiteka limfa, prasideda uždegimas), tai nepraeina be pasekmių: mazgai padidėja, juose pačiuose gali prasidėti uždegimas. Kai liga praeina, limfmazgiai ir vėl sumažėja, tačiau visam laikui lieka truputį didesni, negu anksčiau.

Daugelis iš mūsų į padidėjusius limfmazgius žiūri pro pirštus, tarytum tai būtų paprasčiausias peršalimas. Bandome save įtikinti tuo, kad kuo mažiau apie tai galvosime, tuo greičiau pasveiksime. Tačiau gydytojai tokio aplaidaus požiūrio į šią problemą nepateisina. Esmė ta, kad limfodenitas (būtent taip vadinamas limfmazgių padidėjimas) visada reiškia kokią nors ligą. Dėl šios priežasties limfmazgiai vertinami kaip organizme vykstančių patologinių procesų indikatorius.

Daugeliu atvejų limfadenito priežastimi tampa infekciniai procesai – bent jau taip tikina gydytojai. Esmė ta, kad limfmazgiai sudaro savotišką sietelį, filtruojantį visas medžiagas, kurios patenka į kraują, todėl visi ligas sukeliantys mikrobai – ar tai būtų bakterijos, ar virusai – anksčiau ar vėliau atsiduria šiuose „imuniniuose spąstuose“.

Po to, kai „įkaitai“ atsiduria ten, kur jiems ir vieta, aktyvuojami baltieji kraujo kūneliai ir prasideda daugybė agresyvių reakcijų, kurios visiškai sunaikina kenksmingus mikroorganizmus. Tačiau kai kuriais atvejais svetimų agentų tiek daug, kad apsauginės ląstelės su jais tiesiog nesusidoroja ir neįstengia tinkamai atlikti savo užduoties.


Tada baltieji kūneliai pradeda daugintis, kad galėtų dviguba jėga kovoti su infekcija. Tokio imuninio aktyvumo rezultatai matomi plika akimi: oda virš limfmazgių parausta, o jie patys padidėja ir tampa skausmingi.

Vietinio limfadenito priežastimi gali tapti katės įkandimas. Mikroorganizmai, sukeliantys ligą, gyvena kačių burnos ertmėje, ir įkandimo metu lengvai patenka į mūsų kraują. Specialistai pabrėžia, kad pavojų kelia ir įdrėskimas nagais, kadangi šiek tiek seilių laižant letenas patenka ir ant nagų. Dėl šios priežasties visiems, kurie namuose laiko šiuos gyvūnėlius, reikėtų pasirūpinti, kad vaikai su jais kontaktuotų kaip galima mažiau.

Jei kalbėtume apie mažus vaikus, kurie dar nė karto gyvenime niekuo nesirgo – jų limfmazgių apčiuopti po oda yra tiesiog neįmanoma (jie dar labai mažyčiai ir minkšti).

Limfmazgiai gali padidėti iki beveik neįtikėtino dydžio. Paprastai nustatyti, kad jie padidėję, galima apčiupinėjus kaklą, toje vietoje, kur baigiasi žandikaulis, išilgai sukamojo raumens, taip pat ties kaklo pagrindu, už raktikaulio. Po kelių dienų (kraštutiniu atveju – savaičių) jų dydis vėl tampa normalus.

Vaikų, kurie nuolat serga įvairiomis infekcijomis, atveju viskas būna kiek kitaip – limfmazgiai gali būti padidėję visą laiką. Jeigu jie padidėja tik vienoje pusėje, tai gali reikšti vietinę infekciją šiame regione (pavyzdžiui, burnos žaizdeles, odos infekcijas arba ausies uždegimą).

Vis dėlto padidėję limfmazgiai patys savaime nieko nereiškia; jie tėra požymis, kad kažkur organizme yra kažkas panašaus į infekciją. Bendra infekcija, kaip, pavyzdžiui, gripas, gali paskatinti viso kūno limfmazgių padidėjimą, įskaitant ir tuos, kurie kirkšnių ir pažastų srityje. Jeigu limfmazgių padidėjimo priežastis akivaizdi ir taip, į juos iš tiesų galima nekreipti dėmesio ir nesukti sau dėl jų galvos. Vis dėlto jeigu per dvi savaites jie nesumažėjo iki normalaus dydžio, reikia kreiptis į gydytoją.

Teigiamų rezultatų gali duoti tik kova su pagrindinėmis ligomis, kurios tampa liaukų padidėjimo priežastimi. Sveikstant limfmazgiai pradeda mažėti ir mažėja tol, kol vėl tampa normalaus dydžio.

Bet kuriuo atveju, panikuoti nereikia: jeigu užčiuopėte padidėjusius limfmazgius, tai liudija, kad imunitetas kovoja su priešu. Paprastai jokio specialaus limfinės sistemos gydymo neprireikia – tik išsigydyti dantį ar skaudančią gerklę. Per visą žmogau gyvenimą limfmazgiai padidėja tiek daug kartų, kad visų ir nesuskaičiuosi, tačiau dažniausiai pavojaus tai nekelia.