Prasta savijauta, nors sprogsta pumpurai, skleidžiasi žiedai. Šį impulsą atsinaujinti jaučia ir žmogus, nes jo prigimtyje taip pat užkoduoti gamtos ritmai. Tačiau daug kam pavasaris būna sunkus metas.
Fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius pažįsta ne vieną ligonį, kuris sutinka pavasarį su nerimu akyse, nes nežino, kaip iškentėti ligos paūmėjimą. Šiuo metu vitaminų atsargos organizme būna išsekusios, sumažėjęs atsparumas įvairioms infekcijoms, nėra energijos, menkiausias fizinis darbas reikalauja kur kas daugiau jėgų.
Taip pat yra lėtinių ligų, kurios paūmėja prieš orų kaitą, todėl sezoniniai paūmėjimai pasikartoja tiek pavasarį, tiek rudenį. Tokiems žmonėms pavasarį yra kur kas sunkiau nei žiemą.
Tačiau impulsas atgimti nėra tik poetinė metafora – žmogaus kūne yra daug ląstelių, kurios nuolat atsinaujina, o šia savybe pasižyminčios kepenys veikia kaip energijos šaltinis.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, jei atšilus orams žmogus jaučiasi be jėgų?
– Rytų medicinoje ne veltui daug dėmesio skiriama kepenims, kurios gamina tulžį.
Kepenys – svarbiausia organizmo laboratorija, kuri jautriai reaguoja į vidinius ir išorinius pokyčius. Įsivaizduokime, laboratorijoje turi būti ideali tvarka – visi mėgintuvėliai, reagentai turi būti tvarkingai sudėti, tik tada ji galės normaliai veikti.
Taip ir su kepenimis – jei viskas tvarkoje, jos nesiunčia jokių signalų, nėra tokio simptomo kaip kepenų skausmas. Jei kepenys veiks puikiai, gerai dirbs ir virškinimo sistema.
Neretai būna ir taip – žmogus skundžiasi sąnarių skausmu, jis mano, kad dėl to kalti pakitimai kremzlėse, kauluose ar sausgyslėse, jis kaltina artėjančią senatvę, bet nesusimąsto, kad dėl to gali būti kaltos silpnos kepenys, kurios susijusios su raumenų ir griaučių sistema, nes ją stimuliuoja.
Dėl šios priežasties Rytų medicinoje daug patarimų, kaip išvengti ligų ir atjauninti savo organizmą, yra susiję su receptais, gerinančiais kepenų veiklą. Galima būtų pasakyti ir taip – kepenys kaip medis, kuris savo syvais maitina širdį.
– Kada galima įtarti kepenų sutrikimus?
– Manau, nėra tokio organo, kuris nepajustų prasto kepenų darbo. Kepenys taip pat lemia kraujo rodiklius, vadinasi, veikia širdies bei kraujagyslių darbą. Jei kepenys prastos, bus prasta kraujotaka, nekalbu jau apie tai, kad sutrikus kepenims, kentės kasa, taip pat blužnis. Mat kepenys gamina tulžį, jei ši funkcija sutrinka, vadinasi, bus bėdų su kasa, gali išsivystyti antrojo tipo cukrinis diabetas.
Pavyzdžiui, antsvoris irgi yra ženklas, kad kepenys nesusidoroja su joms tenkančiu krūviu. Šylant orams dailioji lytis rūpinasi svorio metimo priemonėmis, tačiau net nesusimąsto apie kepenų įtaką šiame procese.
Būtina suprasti, kad kepenys yra arčiausiai gamtos – pašalinus dalį kepenų, jos atauga. Tuo tarpu netekus dalies inksto, jis neataugs, neataugs ir pašalinta dalis plaučio, širdies ar žarnyno.
Kepenys sugeba atkurti savo ląsteles, jos taip pat turi jėgų atstatyti visą organizmą. Yra svarbu stiprinti šį unikalų kepenų gebėjimą.
– Kaip įmanoma apsisaugoti nuo kepenų riebėjimo ir randėjimo?
– Yra daug priežasčių, dėl kurių vystosi kepenų ligos, pavyzdžiui, įvairios kilmės kepenų uždegimai hepatitai, taip pat pavojingas kepenų riebėjimas bei randėjimas.
Jei pažeidžiamos kepenų ląstelės, vietoj liaukinio audinio atsiranda randinis audinys, dalis kepenų neveikia, vystosi kepenų nepakankamumas. Kepenis gali susargdinti ne tik netinkami maisto produktai, bet ir blogos mintys.
Yra toks vaizdingas posakis „tulžingas žmogus“. Tai žmogus, kuris turi daug pykčio, o tulžį gamina kepenys. Žmogus turi suprasti – jei gydytojas išoperuoja tulžies pūslę, buvo bloga tulžis, nes kaupdamasi pūslėje ji sudarė akmenis.
Pyktis tirština tulžį, blogina jos savybes. Netgi nagų pabalimas, odos niežėjimas, skysčių kaupimasis kojose – visa tai susiję su kepenų veikla.
– Kokia gali būti natūrali pagalba?
– Vidinė ramybė ir tinkama mityba daro stebuklus, o liga – mūsų gyvenimo rezultatas. Pirmiausia, tai – judėjimas, fizinis aktyvumas, antra, gebėjimas atleisti ir nekaupti savyje pykčio. Žmonės neturi pavydėti vieni kitiems, nesijausti nuskriausti, kad jų niekas nemyli.
Meilė, kurią rodome savo artimiesiems, nėra tik romantika. Tai fiziologiškai pagrįsta būtinybė, nes mylinčiam žmogui nieko netrūksta, jis nejaučia pykčio. Tokiu atveju, jo tulžis bus gera, normaliai veiks kepenys, vadinasi, į kraują pateks medžiagos, kurios skatina smegenų veiklą, gerą nuotaiką, nebus ir virškinimo sutrikimų, vidurių užkietėjimo ar pilvo pūtimo.
Būtent piktumas mus pražudo, nes nesugebame susitvarkyti su savo mintimis, emocijomis. O tai reiškia, kad tirštėja tulžis, blogėja kraujo rodikliai, kemšasi kraujagyslės.
Mums reikia kalbėti ne tik apie biologiškai svarbias medžiagas, kurios stiprina kepenis, bet ir mitybos ypatumus, gyvenimo būdą.
– Kuo naudingi vaistiniai augalai?
– Vartodamas vaistinius augalus žmogus gali pagerinti savijautą, kuri dažnai pašlyja keičiantis metų laikams.
Pavasarį, kai šyla oras, kepenys orientuojasi į lengvesnį maistą, į tai, kad nereikės tiek daug šilumos gaminti organizmui, o atėjus spaliui, kai viskas šaltėja ir traukiasi, kepenys orientuojasi į tai, kad bus valgomi cepelinai, kepsniai.
Yra net toks posakis – kuo susirgai, tuo ir gydytis. Tai reiškia, kad gydyti virškinimo sutrikimus, taip pat kepenų ligas gali tokie augalai, kurie sutinkami mūsų maitinimosi terpėje. Tai – augalai, kurie yra šalia mūsų, prie kurių esame pripratę.
Svarbus augalas, tausojantis kepenis, yra Lietuvoje augantis margainis, jo sėklos yra riebios, nes turi daug nesočiųjų rūgščių. Šis augalas naudojamas įvairioms kepenų ligoms gydyti. Norint atkurti kepenų ląsteles, mums reikia atstatyti jų membranas, o jos yra riebalinės, sujungtos su baltymais. Todėl margainio sėklų „riebalai“ yra svarbūs kepenų apsaugai. Vertingiausia kepenims medžiaga išgaunama iš margainio – silimarinas.
Bet reikia atsižvelgti į dar vieną aplinkybę – papildyti mitybą neužtenka vienu grynu cheminiu junginiu. Kompleksas biologiškai aktyvių medžiagų garantuoja saugumą, efektyvesnį veikimą, jį galima vartoti keletą mėnesių.
– Kuo ypatingi fermentai? Kas lemia jų gamybą organizme?
– Gyvenimo pagrindą sudaro keli dalykai, nors ir žiauru tai sakyti – kaip žmogus virškina ir kaip sukuria save. Jei prastai virškina, kraujyje atsiranda svetimų medžiagų, kurios blogai veikia.
Su amžiumi fermentų veikla silpnėja, o tai reiškia, kad mes ilgainiui nesugebame pašalinti visų svetimų medžiagų, jos ima kauptis.
Jei silpnos kepenys, jei gresia artritas, podagra, jei yra bėdų su storuoju žarnynu, jei dažnai puola peršalimas, gripas ir kitokios infekcijos, vadinasi, reikia pagalbos.
Tik tada kepenys galės gaminti tulžį kokybiškai ir kiekybiškai. Tai bus naudinga ir kasai, nes kasa išskirs fermentų tiek, kiek jų reikės. Bet kuriame fiziologijos vadovėlyje rašoma, kad kasa gamina fermentus tulžies įtakoje.
Jei tulžies kokybė yra gera, gerai dirba kepenys, vadinasi, ir kasa tvarkingai gamins fermentus, tai reiškia, kad virškinimas bus geras.
– Pastaruoju metu išpopuliarėjo ciberžolė, kuri naudojama ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip vaistas. Kuo ji ypatinga?
– Ciberžolė yra stiprus antioksidantas. Aptinkamas ciberžolės šaknyse kurkuminas gerina tulžies išsiskyrimą. Kurkuminas stimuoliuoja kepenų veiklą, taip pat saugo jas nuo pažaidų, kylančių dėl vaistų, įvairių cheminių medžiagų.
JAV gydytojai skiria kurkuminą net onkologiniams ligoniams. Pasaulyje yra atlikta daug studijų, įrodančių kurkumino reikšmę. Jis naudojamas taip pat mišiniuose, kurie skatina kepenų veiklą ir virškinimą.
Lietuvoje kurkuminą galėtų pakeisti raugekšnis, tačiau šis augalas kur kas mažiau tyrinėtas. Raugekšnio šaknis taip pat yra geltona, ši šaknis netgi vadinama medine kurkuma.
Margainis ir ciberžolė – pagrindiniai augalai, tausojantys kepenis. Jie skatina kepenų veiklą, atstato kepenų ląsteles.
Tačiau yra viena kliūtis – kurkuminą organizmas sunkiai pasisavina. Vadinasi, reikia į mišinius dėti juodųjų pipirų. Juose esanti medžiaga piperinas padeda išspręsti svarbų uždavinį – ji gerina silimarino aktyvumą ir kurkumino pasisavinimą plonajame žarnyne. Būtent plonajame žarnyne suskaidytos medžiagos keliauja į kraują.
Reiktų paminėti, kad ši kombinacija iš kurkumino, silimarino ir piperino yra naujas būdas padėti kepenims, pripažintas mokslo, kuris užtikrina geresnį medžiagų pasisavinimą, sinergišką veikimą ir efektyvią pagalbą kepenims.
– Kokių vaistinių augalų dar reikia pavasarį?
– Dilgėlės, gysločiai, medetkos, bijūnai taip pat svarbūs, nes palaiko normalią žarnyno veiklą, padeda virškinti.
Dilgėlės turi daug kalio, magnio, yra svarbios virškinti. Pavasarį dilgėlė nepakeičiamas šių mikroelementų šaltinis. Ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį galima išsikasti bijūnų šaknų, nes jos taip pat gelbsti kepenis.
Šie augalai sudaro įvairių mišinių sudėtį, nes padeda harmonizuoti silimarino, kurkumino ir juodųjų pipirų veikimą (piperino). Ajurvedoje šie augalai aprašyti kaip šildantys ir sausinantys gleivinę. Ilgai juos vartojant, būtina atsvara, vadinasi, reikia augalų, kurie šaldo ir drėkina gleivinę. Tokį vaidmenį atlieka dilgėlės, gysločiai, medetkos ir bijūnai.
Naudodami augalų mišinius nušauname vienu metu du zuikius – jie tampa saugesni, jų poveikis būna efektyvesnis nei vartojant atskirai kiekvieną augalą.
Kepenų veiklą skatinančių augalų mišinius būtina vartoti valgant, o ne prieš tai, ar po. Valgant šie produktai gerina virškinimą ir kepenų veiklą. Jie netrukdo medikamentams, kuriuos gydytojas būna paskyręs nuo gretutinių ligų, priešingai padeda atstatyti pažeidimus atsiradusius dėl vaistų vartojimo.
Partnerių turinys
