Šiuolaikinė medicina, aukšti higienos standartai ir visuotinė vakcinacija leido įveikti daugelį ligų, kurios mūsų proseneliams buvo mirtinos. Tačiau ryškėja naujos tendencijos – įtemptas gyvenimo tempas, natūralaus kasdienio fizinio aktyvumo trūkumas, nevisavertė mityba, neatsakingas medikamentų vartojimas, netgi globalizacija. Tai veiksniai, kurie išprovokuoja „naujos kartos“ ligas.
 
Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ užsakymu bendrovės TNS LT atliktas lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata tyrimas atskleidė, kad lietuviai ligas linkę skirstyti į „rimtas“ ir „nerimtas“. Nerimą kelia tendencija, kad dėl „nerimtųjų“ ligų nesikreipiama į gydytojus. Dar daugiau, dalį sveikatos negalavimų žmonės priskiria natūraliam senėjimo procesui arba su savo liga taip susigyvena, kad jos jau nebelaiko liga, kaip kad regos sutrikimų ar alergijos. Vis dėlto sekti savo sveikatos būklę, dalyvauti prevencinėse programose, kasmet atlikti tyrimus pravartu kiekvienam, o profesionali gydytojo konsultacija gali laiku užkirsti kelią rimtesnėms ligoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.
 
Ligos „jaunėja“

Širdies kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, virškinimo sutrikimai – tai ligos, kurios mūsų visuomenėje per pastarąjį dešimtmetį pasiekė epideminį lygį. Antro tipo cukraligė, dar neseniai buvusi išimtinai suaugusiųjų liga, įsisuko ir į vaikų tarpą. Vaikai taipogi kenčia nuo kraujospūdžio sutrikimų, o alergijos juos kamuoja netgi dažniau nei suaugusius. „Šios ligos daugiausia nulemtos šiuolaikinio gyvenimo būdo – perteklinio nekokybiško maisto vartojimo, nejudrumo, emocinės sveikatos sutrikimų“, – teigia Valerijus Morozovas, „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytojas. „Negalima vienareikšmiškai pasakyti, kurios ligos paūmėjo paskutiniais dešimtmečiais, tačiau metabolinės ligos yra didžiausią susirūpinimą kelianti grupė. Ir šias ligas gali koreguoti mūsų taisyklinga gyvensena,“ – sako jis.
 
Ar Zika virusas greitai pasieks Lietuvą?

Kita „naujos kartos“ ligų grupė siejama su globalizacija. Dėl transporto technologijų pažangos retos infekcijos iš vieno kontinento į kitą dabar pernešamos ir išplinta itin greitai. Prieš 50 metų Zikos ar Ebolos virusai nekeltų tiek baimės, nes, kol užsikrėtęs žmogus nukeliaudavo iki kitos gyvenvietės, liga jį pasiglemždavo, ir infekcijos protrūkis pats save eliminuodavo neišplitęs didesnėje teritorijoje.
 
Nauja – tai pamiršta sena

Deja, šis perfrazuotas posakis nežada nieko gero. Su trenksmu grįžta ligos, kurios jau buvo išnaikintos skiepais – tymai, poliomielitas ir kt. Lietuvoje  pastaraisiais metais dėl skiepais reguliuojamų ligų fiksuojami ne tik sunkūs susirgimo atvejai, bet net ir mirtys. „Prieš skiepus nusiteikę asmenys, pasikaustę daktaro „Google“ paskaitomis, daro didelę meškos paslaugą sau ir visuomenei. Deja, bet vėl pradėjo plisti ligos, kurias praėjusio šimtmečio pabaigoje mūsų šalyje jau buvome išnaikinę,“ – sakė V. Morozovas.
 
Biologiškai aktyvių medžiagų vartojimo pasekmės


Ne paslaptis, kad savigyda antibiotikais vis dar išplitęs reiškinys. Tokios neatsakingos elgsenos pasekmės – antibiotikams atsparios infekcijos. Ligos, kurios prieš keletą dešimtmečių buvo lengvai įveikiamos, ateityje, nesukūrus naujų veiksmingų antibiotikų, gali nusinešti daug gyvybių.
Biologinės taršos gauname ir su maistu. Žmogus suvartoja daug biologiškai aktyvių medžiagų – tai ir pesticidai, ir pramoniniai antibiotikai, kuriais gydomi maistiniai gyvuliai, paukščiai ir žuvys, o kur dar galimi genų inžinerijos padariniai. „Manau, kad biologiškai aktyvių medžiagų vartojimo veiksnys dar nesmogė visu pajėgumu, o jo galimas pasekmes sveikatai pamatysime ateityje,“ – prognozavo V. Morozovas.
 
Stresas – šių dienų palydovas

Nesibaigianti streso būsena – tai irgi viena iš „naujosios kartos“ ligų.  Perplaka širdis? Dūstat? Skauda raumenis? Slenka plaukai? Trūksta oro? Trinka menstruacijos arba lytinė funkcija? Viduriuojat? Nevirškinat? Dvejinasi akyse? Nekoncentruojat dėmesio? Kamuoja nemiga? Visa tai – streso požymiai, kurie veda prie depresijos, onkologinių ligų, o dažnai ir prie infarkto. „Kaip įtampos ir nebevaldomo gyvenimo tempo sukeliamą ligą išskirčiau nerimo sutrikimą“, – sako Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytojas V.Morozovas. „Begalė klinikinių formų, sunkus ir ilgas gydymas dalyvaujat kelių specializacijų gydytojams, pacientų švietimas, jų gyvenimo būdo ir požiūrio į gyvenimą keitimas – tai žingsniai, kuriuos reikia įveikti norint pasveikti nuo šios vis labiau plintančios XXI a. ligos“.
 
Grožio kulto sukeltos ligos

Anoreksija, bulimija, savivertės sutrikimai – tai dar viena populiarių „naujos kartos“ ligų grupė, kurias provokuoja neblėstantis „grožio kultas“. Nereikėtų numoti ranka į valgymo sutrikimus, ypatingai, kai jie pasireiškia jauno amžiaus merginoms. Tokioms ligoms būdingas neigimas, todėl artimųjų pagalba nukreipiant ligonį tinkamam gydymui yra labai svarbi.

Depresija, savęs nerealizavimo pojūtis, įvairių amžių krizės dažniau kankina išsivysčiusių ekonomikų gyventojus. Didžiąja dalimi tai nulemia sotesnis gyvenimas. Ankstesniais amžiais, kai reikėjo pakovoti už išlikimą, savigraužai ir visoms iš jos kylančioms pasekmėms tiesiog nelikdavo laiko.
 
Gyvenimo trukmei ilgėjant, norisi kokybiškos senatvės

Senjorai skundžiasi panašiais negalavimais, kaip ir prieš keletą dešimtmečių – organizmas sensta, dėvisi sąnariai, lėtėja medžiagų apykaita, kankina nuotaikų kaita. Tačiau šiuolaikiniai senjorai, skirtingai nei jų tėvai, gali naudotis prevencinėmis programomis, kurių dalis yra finansuojama valstybės. „Onkologinių ligų nepadaugėjo, tiesiog jos dažniau nustatomos. Jei tai atliekama laiku, gydymas yra efektyvesnis“, – teigia V. Morozovas. Gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėja, todėl vyresnio amžiaus žmonėms svarbu išlaikyti šviesią sąmonę, gerą nuotaiką ir, žinoma, fizinę sveikatą. Šių laikų privalumas – senolių integracija: jie kviečiami burtis į šiaurietiško ėjimo grupes, dalyvauti protmūšiuose, o internetas atveria bendravimo galimybes ir judėjimo negalią turintiems senjorams.  
 
Maži, tačiau varginantys negalavimai – kada sunerimti?

„Labai dažnai pacientai kreipiasi dėl funkcinių sutrikimų – pilvo pūtimo, nevirškinimo, mėšlungio, spazmų. Dažnai šie negalavimai neturi apčiuopiamos priežasties, į kurią galima bakstelt pirštu tyrime ar nuotraukoje ir pasakyti, „štai tas blogis“, – patirtimi dalinasi V. Morozovas. Tokie sutrikimai vargina, juos sunku išgydyti, o, svarbiausia, lieka nežinomybė, „o gal man kažkas?“.  Anot mediko, labai svarbu pasitikėjimas gydytoju ir tęstinė sveikatos priežiūra. Kartu vykdomas stebėjimo, gydymo ir tyrimų planas ilgesniu laikotarpiu leis nustatyti negalavimų priežastis. Griežtai nepatartina užsiimti savigyda, ypatingai gydymo metodų ieškant internete, kur dažnai dalijamasi neprofesionalia informacija, o jos platintojai neatsako už savo rekomendacijų pasekmes.