Deja, šlapimas – tai ne tas dalykas, į kurį dažnai kreipiamas dėmesys. O juk šlapinimosi dažnumas, šlapimo spalva ir kvapas gali daug pasakyti apie jūsų sveikatos būklę, pavyzdžiui, ką valgėte, ar dažnai vartojate alkoholinius gėrimus ir kokiomis ligomis sergate.

Šlapimo spalvos ir kvapo pasikeitimai gali būti susiję su paprasčiausiais mitybos įpročiais ir kai kurių maisto produktų vartojimu. Tačiau tuo pačiu metu tai gali būti pirmasis rimtų susirgimų, pavyzdžiui, vėžio ar infekcijų, požymis. Taigi neskubėkite unitaze nuleisti vandens...

Spalvos pokyčiai

Įprastai šlapimas būna geltonos spalvos, nes jį veikia pigmentas urochromas. Priklausomai nuo konsistencijos, šlapimo spalva gali svyruoti nuo šviesiai geltonos iki gintaro geltonumo. Jei šlapimo spalva tamsi – tai požymis, kad geriate nepakankamai daug skysčių. Kad tinkamai funkcionuotų, organizmui reikia atitinkamo skysčių kiekio. Kai tų skysčių patenka per mažai, organizmas bando juos išsaugoti, todėl šlapimas tampa labiau koncentruotas ir savaime – tamsesnis.

Ir priešingai – jei šlapimo spalva labai šviesi, vadinasi vartojate didelį kiekį skysčių arba geriate diuaretinius vaistus, skatinančius organizmą atsikratyti vandens pertekliaus.

Kai kurie vaistiniai preparatai gali suteikti šlapimui fluoresceninį žalsvą ar melsvą, morkos – oranžinį, vitaminai – geltoną atspalvį, o rudas šlapimas įspėja apie galimas paveldimas ligas, pavyzdžiui, porfiriją (kraujo liga).

Raudona šlapimo spalva įprastai rodo, kad šlapime yra kraujo, o netgi nedidelis kiekis kraujo gali reikšti, kad į organizmą pateko infekcija (cistitas, uretritas ir kitos šlapimo takų ligos) arba žmogus serga onkologinėmis ligomis. Pastebėjus raudoną šlapimą būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kvapo pokyčiai

Paprastai šlapimas neturėti skleisti aitraus kvapo. Jei šlapinantis juntamas aštrus amoniako kvapas – tai gali būti infekcijos požymis (angina, skralatina) arba susidariusios šlapimo rūgšties druskos – uratai. Diabetu sergantys žmonės gali pajusti salstelėjusį šlapimo kvapą. Taip nutinka dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje. Beje, seniau gydytojai, norėdami galutinai diagnozuoti diabetą, netgi ragaudavo šlapimo.

Šlapimo kvapo pokyčius gali sukelti ir kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, šparaginės pupelės ar česnakai.

Kaip dažnai reikėtų apsilankyti tualete?

Tai, kaip dažnai lankotės tualete – labai svarbus jūsų sveikatos rodiklis. Dažniausiai per parą žmonės šlapinasi 6-8 kartus, tačiau dažnumas labai priklauso nuo to, kiek skysčių per dieną suvartojate. Jei jaučiate, kad pradėjote šlapintis dažniau nei įprasta, o jūsų suvartojamų skysčių kiekis nepadidėjo, tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į kitas galimas priežastis:

• hiperaktyvi šlapimo pūslė
• šlapimo takų infekcija
• intersticinis cistitas
• prostatos adenoma
• neurologiniai sutrikimai, įskaitant ir insultą bei Parkinsono ligą
• diabetas

Priešinga problema – kai tualete lankotės per retai. Nedažną norą šlapintis gali įtakoti šlapimo kanalų obstrukcijos ar infekcijų. Šlapimo susilaikymas gali tapti labai rimta problema. Šlapimo pūslę galima sulyginti su balionu: ji išsiplečia, tačiau nusišlapinus grįžta į pradinę savo būseną. Tačiau jei šlapimo pūslė per daug ilgai išsiplėtusi, vieną dieną į pradinę padėtį ji gali nebegrįžti.

Kaip rūpintis savo šlapimo pūsle?

• Gerkite pakankamai skysčių, tačiau ne per daug (optimalus kiekis – 2 litrai vandens per dieną);
• Gerkite iškart, vos tik pajusite troškulį;
• Jei naktimis keliatės į tualetą, gerkite likus 3-4 valandoms iki miego;
• Apribokite kofeino ir alkoholio kiekį, nes jie dirgina šlapimo pūslės sieneles;
• Jei norite į tualetą, jokiu būdu nekentėkite, nes šlapimo sulaikymas kenkia šlapimo pūslei.