10 mitų apie slogą

Mokslininkai apskaičiavo, kad per savo gyvenimą žmogus vidutiniškai nusičiaudėja 20 000 kartų, ir mažiausiai 2,5 metų praleidžia kovodamas su nosies užgulimu. Nors nėra tokios ligos kaip sloga, tai – ne priežastis laukti, kol ji praeis savaime.

„Gydoma sloga praeina per savaitę, negydoma – per 7 dienas“, - juokauja daugelis, ir tik numoja ranka. Tačiau jeigu sloga nepraeina jau penktą dieną, pasirodyti gydytojui vis dėlto verta – priešingu atveju yra tikimybė, kad situacija komplikuosis: prasidės haimoritas, sinusitas, faringitas, laringitas, brochitas... O ir kaltas gali būti visai ne peršalimas, kaip kad dažniausiai manoma, o alergija, kurią geriau diagnozuoti kaip galima anksčiau.

Tai, kad sloga visada praeina pati, tėra mitas. Ir tokių mitų labai daug...

Mitas: sušlapai kojas – lauk slogos

Kaip yra iš tikrųjų. Peršalimą sukelia ne šaltis, o virusai. Jeigu jūsų imunitetas stiprus, nesusirgsite net ir labai stipriai sušalę. Ir atvirkščiai: jeigu organizmas nusilpęs, sloga gali prasidėti net ir nuo silpno vėjelio.

Mitas: susirgti galima tik tuo atveju, jeigu kas nors nusičiaudės šalia

Kaip yra iš tikrųjų. Rinitu užsikrečiama oro lašeliniu būdu – kitaip tariant, tikėtina, jog užsikrėsite ir nuo kitame autobuso gale sėdinčio žmogaus. Asmeniniai ligonio daiktai taip pat yra infekcijos šaltinis, todėl be reikalo nepatartina liestis net prie sergančio sutuoktinio rūbų.

Mitas: prasidėjo sloga – reikia imunomoduliatorių

Kaip yra iš tikrųjų. Kelių JAV ir Anglijos universitetų 10 metų trukusių tyrimų išvados tokios: sergant vartoti imunomoduliatorių neverta. Viskas paaiškinama labai paprastai. Peršalimo simptomai – tai ne destruktyvios virusų veiklos rezultatas, o mūsų imuninės sistemos reakcija į ligą. Kitaip tariant, kuo stipriau organizmas priešinasi virusų atakai, tuo sunkesnės ir šio „karo“ apraiškos.

Mitas: žalios gleivės – bakterinės infekcijos požymis

Kaip yra iš tikrųjų. Visai nebūtinai. Tai greičiau reiškia, kad imuninė sistema puikiai atlieka savo darbą. Kadangi baltųjų kraujo kūnelių, žuvusių kovoje su infekcijoje, daugėja, pakinta ir gleivių spalva (iš permatomos į geltoną, o po to – į žalią).

Mitas: norint greičiau pasveikti, reikia dažniau pūsti nosį


Kaip yra iš tikrųjų. Kad mums sunku kvėpuoti, kaltos ne gleivės, o gleivinės paburkimas, todėl dažnai ir stipriai pūsti nosies negalima – taip tik dar labiau sau pakenksite: infekcija nusileis giliau ir gal net sukels otitą. Gleives šalinti reikia labai atsargiai, išpučiant paeiliui iš vienos ir kitos šnervės.

Mitas: nosies lašus reikia lašinti gulint

Kaip yra iš tikrųjų. Reikia tik truputį atlošti galvą, o po to palenkti ją į  kairę arba dešinę – priklausomai nuo to, į kurią šnervę lašinote lašus (pusės sutampa). Jeigu lašinsite gulėdami, lašai pateks į gerklę.

Mitas: kraujagysles sutraukiančius lašus galima lašinti ne ilgiau kaip savaitę

Kaip yra iš tikrųjų. Jeigu nosies lašus vartojate nuolat (dieną ir naktį), lašinti juos patartina ne ilgiau kaip tris dienas. Jeigu gi juos vartojate tik periodiškai (tik nakčiai, kas antrą dieną), leidžiama naudoti juos 4-5 dienas, ir ne daugiau. Ši priemonė sukelia pripratimą.

Mitas: jeigu pakaitinsite nosį, sloga praeis greičiau

Kaip yra iš tikrųjų. Ligos pradžioje, kai gleivės iš nosies bėga upeliais, šildymas iš tikrųjų padeda „pasausinti“ slogą – pagerėja gleivinės aprūpinimas krauju, sumažėja paburkimas. Tačiau jeigu pradėjo aktyviai daugintis mikrobai, šiluma tik pablogins padėtį – gali išsivystyti sinusitas arba haimoritas.

Mitas: viskas praeis, jeigu lašinsite į nosį svogūno arba česnako sulčių

Kaip yra iš tikrųjų. Tokia rekomendacija kelia daug abejonių, kadangi šios sultys gali nudeginti gleivinę. Geriau jas vartoti kaip maisto priedą, arba perpjauti/sutarkuoti svogūną arba česnaką, sudėti į kelias lėkštutes ir palikti kambaryje, kuriame guli ligonis – fitoncidai naikins mikrobus.

Mitas: senyvo amžiaus žmonės peršąla ir sloguoja dažniau negu jauni

Kaip yra iš tikrųjų. Viskas kaip tik atvirkščiai – dažniausiai infekcinėmis ligomis serga vaikai ir paaugliai. Vyresnių nei 50 metų žmonių organizme pasigamina pakankamai antikūnų, kurie kovoja su virusais.

Būkite sveiki!

» Rašyti komentarą
» Komentarai
greta
2015-09-12 17:23
Aciu dabar dau ko sužinojau ☺