Noras turėti gražią, liekną ir patrauklią figūrą puikiai suprantamas ir pažįstamas kiekvienam – o ypač pavasarį, kai nusivilkus storą žieminį megztinį išryškėja sukaupti nereikalingi kilogramai. Ką daryti? Vieni griebiasi trumpų ir griežtų dietų, badauja ir išbando daugybę kitokių metodikų, kurios, žinoma, duoda razultatų, tačiau organizmui tuo pačiu padaro didžiulę žalą – medžiagų apykaita sulėtėja, o kilogramai sugrįžta su kaupu.

Rinkdamiesi dietą, dauguma žmonių nė nesusimąsto apie savo pilnumo priežastį, o juk svorio augimas gali reikšti sutrikusią organizmo veiklą, dėl kurios sulėtėja ir medžiagų apykaita. Jeigu pakoreguojamas mitybos režimas ir normalizuojami medžiagų apykaitos procesai, numesti svorio galima ir be žalos sveikatai. Toliau aprašomas būdas neleidžia ataugti numestiems kilogramams.

Kas yra medžiagų apykaita?

Visiems žinoma, kad organizmui energija būtina tam, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti. Jos šaltinis yra maistas – baltymai (proteinai), angliavandeniai (sacharidai) ir riebalai (lipidai). Perdirbimo procesas, šių medžiagų skaidymas ir paskirstymas vadinamas metabolizmu arba medžiagų apykaita.

Medžiagų apykaitos procesų greitis priklauso nuo kelių veiksnių:

•     Suvartojamų kalorijų skaičiaus;
•     Išeikvojamų kalorijų skaičiaus;
•     Individualių genetinių organizmo ypatybių.

Su genetika, žinoma, nepasiginčysi, tačiau kontroliuoti suvartojamų ir išeikvojamų kalorijų kiekį vis dėlto galima.

Žmogaus organizmas linkęs kaupti riebalus, ir naudoja juos tik kraštutiniu atveju, kai nebelieka kitų energijos šaltinių. Intensyvios ir reguliarios treniruotės tik greitina medžiagų apykaitą, tačiau šiuolaikiniam žmogui neretai tiesiog pritrūksta laiko (ir noro) pradėti lankyti sporto klubą.

Šiuo atveju išeitimi gali tapti dieta, gerinanti medžiagų apykaitą. Jos metu vartojami tokie produktai, kurių virškinimui organizmas išeikvotų daugiau energijos.

Dietos, greitinančios medžiagų apykaitą, taisyklės

Ši dieta pagrįsta taisyklingos mitybos principais: didžiąją maisto dalį sudaro produktai, kuriuose gausu vitaminų, mikro ir makroelementų, kitų organizmui būtinų medžiagų.

Visų pirma, reikia valgyti kaip galima dažniau (geriausia kas dvi ar tris valandas). Kiekvienas toks pavalgymas stimuliuoja medžiagų apykaitą, o kuo dažniau organizmas gauna maisto, tuo greičiau virškina. Tai pastebimai suintensyvina metabolizmą ir paplonina poodinį riebalų sluoksnį.

Atvirkštinio efekto galima tikėtis tais atvejais, kai daromos ilgos pertraukos. Bijodamas „likti alkanas“, organizmas ima kaupti riebalų atsargas, kurių bus labai sunku atsikratyti.

Antra – maitintis reikia taisyklingai. Net ir pagreitinta medžiagų apykaita nepadės, jeigu nuolat valgysite kaloringą maistą. Visavertis maistas, padalintas į nedideles porcijas – tai, ko reikia sklandžiai organizmo veiklai. Tai gali būti puodelis sriubos, salotos su trupučiu žuvies arba vištiena ir panašiai.

Jeigu nėra galimybės „normaliai“ pavalgyti, galima užkąsti vaisių, dietinio jogurto, duoniukų ir kt.

Trečia – nors dieta paremta saikingos mitybos principais, papuotauti kartą per dieną vis dėlto reikėtų. Geriausias metas tam būtų nuo 12 iki 14 valandos.

Kadangi nakties metu visi žmogaus organizmo procesai sulėtėja, vėlai suvalgytas maistas, kurio virškinimui reikia ne mažiau kaip 4 valandų, gali būti paprasčiausiai neįsisavinamas.

Prieš tai, kai rimtai pavalgysite, reikėtų išeiti truputį pasivaikščioti – tai padės suintensyvinti virškinimą. Na, o po puotos būti aktyviems nepatartina – tai gali išprovokuoti rimtų žarnyno ligų vystymąsi arba tiesiog pabloginti skrandžio darbą.

Ketvirta – žuvis šios dietos metu yra būtinas produktas. Joje yra galingiausių metabolizmo stimuliatorių – dekozaheksaeno ir eikozapentaeno (DHA ir EPA) rūgščių, taip pat omega-3 riebalų rūgščių. Šios medžiagos skatina fermentų, atsakingų už riebalų skaidymą, gamybą.

Kad dieta būtų dar veiksmingesnė, galima papildomai vartoti DHA ir EPA (iki 300 ml per dieną).

Penkta – nereikia pasikliauti tonizuojamaisiais gėrimais ir aštriais prieskoniais. Nei žalioji arbata, nei kofeino turintys gėrimai, nei aštrus maistas negali labai pagreitinti metabolizmo.

Džiaugiamės rezultatais

Didžiausia daugelio svorio numetusių žmonių problema – užtvirtinti rezultatą, nes dažniausiai po įvairių dietų dar ilgą laiką reikia riboti maisto kiekius. Ši dieta skiriasi nuo kitų tuo, kad neturi tokių apribojimų.

Vartojant tinkamus produktus, kurie palaikys baltymų, angliavandenių ir riebalų balansą, ir neribojant suvartojamo maisto kiekio, galima išlaikyti svorį normos ribose.

Saldumynų būtų geriau atsisakyti. Pakeiskite juos pilnų grūdų duona, šviežiais arba džiovintais vaisiais, riešutais ir produktais, kuriuose gausu ląstelienos. Šie produktai reguliuoja žarnyno peristaltiką, greitina metabolizmą, neleidžia kraujyje padidėti cukraus kiekiui.

Naudingiausi medžiagų apykaitai produktai – daržovės, vaisiai (ypač apelsinai ir obuoliai), pupos, avižinių miltų gaminiai, riešutai, saulėgrąžos. Rekomenduojami ir pieno produktai (liesas pienas, sūris), žuvis (tunas), vištiena ir tofu.

Kaip jums tikriausiai žinoma, laikantis bet kokios dietos patartina ir mankštintis. Norint paspartinti metabolizmą tai tiesiog būtina. Fizinis krūvis stimuliuoja medžiagų apykaitos procesus, be to, lavina raumenis, gerina laikyseną.

Dar vienas labai svarbus dalykas – tai geras miegas. Lėtinis jo trūkumas lėtina medžiagų apykaitą, tad organizmas net ir „gerus“ produktus pradės kaupti riebalų atsargų pavidalu.