Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamos prevencinės vėžio programos – tai atrankinė mamografinė patikra dėl krūties vėžio, gimdos kaklelio piktybinių navikų, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos.
 
Pasak Centro poliklinikos pirminės asmens sveikatos priežiūros administratorės Džiugintos Morkūnaitės, aktyviausiai tikrinosi ir buvo tikrinamos moterys dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų. Per 2014 metus buvo planuota patikrinti beveik 11 tūkst. moterų. Apie galimybę išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio buvo informuota virš 14 tūkst. moterų, o šia galimybe pasinaudojo daugiau nei 73 proc. Lyginant su ankstesniais metais moterų, kurioms buvo paimtas ir ištirtas citologinis PAP tepinėlis, skaičius padidėjo beveik 14 proc.
 
„Patikros reikalingos ir atliekamos tam, kad kuo anksčiau būtų išaiškinta gimdos kaklelio ikivėžinė patologija, kuo mažiau moterų susirgtų vėžiu. Kuo daugiau jų dalyvaus patikroje, tuo greičiau bus pasiektas šis tikslas. Vis dar tenka apgailestauti, kad beveik 25 proc. moterų net ir asmeniškai pakviestos šia galimybe nepasinaudojo. Nustačius 0 stadijos (in situ) gimdos kaklelio patologiją, po nesudėtingos operacijos moteris lieka sveika ir jai nereikalingas tolimesnis gydymas. Diagnozavus vėžį, laukia ilgas, sudėtingas kombinuotas spindulinis ir chemoterapinis gydymas“, – sako Dž. Morkūnaitė.
 
Per 2014 metus Centro poliklinikoje prevencijos tikslu 7563 moterims buvo paimti ir ištirti PAP  tepinėliai. Ikivėžinės būklės patologijos rastos 338 moterims, 0 stadijos vėžys buvo diagnozuotas 47 moterims, o  vienai – I stadijos gimdos kaklelio vėžys. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, išaiškintų naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius Lietuvoje tebeviršija 400 per metus, t. y. daugiau nei 1 naujas atvejis per dieną.
 
Dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų 1 kartą kas 3 metus gali tikrintis nemokamai 25–60 metų moterys.
 
Kiekviena 50–69 metų sulaukusi moteris kartą kas 2 metus gali pasitikrinti dėl krūties piktybinių navikų. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos tikslas – sumažinti Lietuvos moterų mirtingumą nuo krūties piktybinių navikų, išaiškinti, atrinkti moteris, kurios galbūt serga krūties ligomis, ir siųsti jas konsultuotis pas specialistus bei diagnozuoti krūties piktybinį naviką ankstyvoje stadijoje.
 
Per 2014 metus poliklinikoje buvo planuojama patikrinti virš 7,5 tūkst. moterų, pasitikrinti dėl krūties vėžio panoro daugiau nei 80 proc. Atliekant programą piktybiniai ir galimi piktybiniai pokyčiai buvo aptikti beveik 2 proc. moterų. O nepiktybiniai ir galimi nepiktybiniai pokyčiai – daugiau nei 14 proc. moterų, šios grupės moterims rekomenduojama kas pusmetį profilaktiškai tikrintis pas specialistą.

 
Vyrai yra kviečiami reguliariai tikrintis dėl priešinės liaukos (arba prostatos) vėžio. Šios programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų priešinės liaukos vėžio stadijų diagnostiką, taikyti radikalius priešinės liaukos vėžio gydymo metodus, siekiant pailginti sergančiųjų išgyvenamumo trukmę bei sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl šios ligos, nustatyti asmenis, kuriems įtariamas prostatos vėžys, ir siųsti juos konsultuotis pas specialistą, taip pat diagnozuoti ankstyvosios stadijos priešinės liaukos piktybinį naviką.
 
Per 2014 metus prevenciškai dėl šios ligos buvo planuota patikrinti beveik 6000 vyrų, šia galimybe pasinaudojo beveik 73 proc. Lyginant su ankstesniais metais, vyrų, pasitikrinusių dėl prostatos vėžio, skaičius vien Centro poliklinikoje sumažėjo daugiau nei 500. Daugiau nei 3 proc. programos dalyvių buvo rasta įvairi prostatos patalogija: 3 ng/ml ir didesnis prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis nustatytas 363 pacientams. Iš jų 238 vyrai nusiųsti gydytojo urologo konsultacijai, atlikta prostatos biopsija, patologijos atvejų rasta 149 asmenims.
 
Profilaktiškai tikrintis dėl prostatos vėžio nemokamai kartą per 2 metus gali kiekvienas 50-75 metų amžiaus vyras ar vyras nuo 45 metų, jei jo tėvas ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.
 
Tiek vyrai, tiek moterys, kurių amžius nuo 50 iki 74 metų, kartą kas 2 metus turėtų tirtis ir dėl storosios žarnos vėžio. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų storosios žarnos vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos, nustatyti slaptą kraujavimą iš virškinamojo trakto ir siųsti pacientus konsultuoti pas gydytoją specialistą (gydytoją gastroenterologą, gydytoją endoskopuotoją, abdominalinės chirurgijos gydytoją) dėl storosios žarnos patologijos išaiškinimo.
 
Programos metu nemokamai atliekamas imunocheminio slapto kraujavimo išmatose testas (iFOBT) ir vertinami jo rezultatai.
 
Per 2014 metus Centro poliklinika planavo patikrinti virš 14 tūkst. žmonių, šia galimybe pasinaudojo beveik 70 proc., o t. y. beveik 17 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Teigiamas slapto kraujavimo išmatose testo (+iFOBT) rezultatas buvo nustatytas 611 pacientų, iš jų 349 atvyko pas gydytoją urologą ir atliko kolonoskopiją su biopsijos medžiagos paėmimu (taikant intraveninę nejautrą). Storosios žarnos polipų rasta 119 pacientų, onkologinių storosios žarnos susirgimų nustatyta 24 pacientams, o tai 14,3 proc. daugiau nei 2013 metais, ir 2,5 karto daugiau rasta be navikinės patologijos.
 
Jei kolonoskopijos metu nustatoma, kad storoji žarna normali, pacientas tiriamas iš naujo ir iFOBT tyrimas atliekamas ne anksčiau nei po 10 metų. Jei kolonoskopijos metu pacientui nustatyta storosios žarnos patologija, pacientui programos paslaugos pakartotinai nebeteikiamos, jis yra gydomas ir stebimas gydytojo specialisto.

„Norime paraginti visus šalies gyventojus pasinaudoti jiems suteikta teise ir dalyvauti Lietuvoje vykdomose PSDF biudžeto lėšomis finansuojamose prevencinėse programose. Tik reguliariai tikrinantis sveikatą galima diagnozuoti ikivėžinius susirgimus ir ankstyvąsias vėžio stadijas. Juk sveikata yra brangiausias turtas ir kiekvienas asmeniškai turime ja pasirūpinti.  Tikiuosi, kad su kiekvienais metais vis daugiau žmonių suvoks sveikatos svarbą ir patys eis profilaktiškai tikrinti ir paskatins tai daryti savo artimuosius, nelaukiant kol bus akivaizdžiai matomi ir juntami ligos simptomai“, – sako Centro poliklinikos pirminės asmens sveikatos priežiūros administratorė Dž. Morkūnaitė.