Šylant orams nubunda ne tik gamta, bet ir visi jos gyventojai – kraujasiurbės erkės pirmųjų savo aukų ima tykoti vos prasidėjus pavasariui. Nors didžiausias parazitų suaktyvėjimas pastebimas pavasariui įsibėgėjus, budriems reikėtų būti vos temperatūros stulpeliui pasiekus teigiamą temperatūrą. O erkei įsisiurbus, atidžiai stebėti sveikatos būklę, nes infekuotų erkių sukeliamus simptomus lengva sumaišyti su peršalimu.

Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad erkės būna panirusios į ramybės būseną tik tol, kol lauke laikosi žema temperatūra. Nuo pat ankstyvo pavasario, vos temperatūrai pasiekus 6-7 laipsnius šilumos, parazitai nubunda ir ieško pirmųjų savo aukų.

„Pagal erkių aktyvumo ciklą, jų reikėtų pradėti saugotis jau nuo dabar, nes būtent pavasarį pasireiškia didžiausias šių parazitų aktyvumas, kuris tęsiasi iki vėlyvo rudens – lapkričio pabaigos ar net gruodžio pradžios“, – nurodo vaistininkė.

Ji primena, kad erkių reikėtų saugotis ne tik ruošiantis žygiui miške, atsargiems reikėtų būti visose drėgnose, tankiose vietovėse, miško pakraščiuose, pievose ar netgi žaliuose miesto parkuose, skveruose.

Būtina apsauga

Vienos priemonės, kuri padėtų apsisaugoti nuo erkių, nėra. Vaistininkė pataria rinktis uždarą avalynę, vilkėti prigludusius, visą kūną dengiančius rūbus, geriausia, šviesios spalvos, tuomet yra lengviau pastebėti ant drabužių ropojančią erkę. Apsisaugoti gali padėti ir specialūs purškalai, tačiau juos renkantis reikėtų pasikonsultuoti su specialistu arba atidžiai perskaityti informacinį lapelį, nes stipresnio poveikio priemonės nėra tinkamos vaikams.

„Preparatai gali būti natūralios arba cheminės sudėties. Cheminės sudėties repelentai veikia stipriau ir ilgiau, bet taip pat turi didesnę riziką sukelti alergiją, todėl vaikams ir kūdikiams rekomenduojama naudoti purškalus nuo erkių, kurių sudėtis yra natūrali. Tokiuose preparatuose pagrindiniai komponentai yra eteriniai aliejai“, – sako vaistininkė ir primena, kad preparatai suteikia apsaugą tik keletui valandų, todėl purškimą reikėtų vis pakartoti.

Net jeigu naudojate apsisaugojimo priemones, grįžus iš pasibuvimo gamtoje, reikėtų atidžiai apžiūrėti visą kūną, o ypač sunkiau matomas vietas – pakinklius, kirkšnių sritį, alkūnių linkius, zonas už ausų bei pažastis. Jei radote įsisiurbusią erkę, smulkiu pincetu ją reikia suimti kuo arčiau odos ir traukti staigiu tiesiu judesiu, nesukinėti. „Jei erkė sukama, gali nutrūkti jos galvutė ir kyla infekcijos pavojus“, – paaiškina J. Juodsnukytė ir po procedūros rekomenduoja pažeistą vietą švariai nuplauti bei dezinfekuoti.

Panašu į peršalimą

Erkės pavojingos, kadangi yra erkinio encefalito bei Laimo ligos nešiotojos. Vaistininkė primena, kad net ištraukus erkę būtina stebėti įkandimo vietą bei bendrąją savijautą. Užsikrėtus erkiniu encefalitu pasireiškia dvi ryškios fazės, o ligos pradžią galima supainioti su paprasčiausiu peršalimu.

„Pirmoji fazė gali pasireikšti per mėnesį nuo erkės įsisiurbimo ir simptomai labai panašūs į peršalimo – pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas. Dažniausiai tuo liga ir baigiasi, tačiau po kelių dienų gali prasidėti antroji ligos fazė, kurios metu pasireiškia ūminio encefalito simptomai – pakyla aukšta temperatūra, atsiranda pykinimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, svaigimas, gali prasidėti net traukuliai, sąmonės sutrikimas“, – pavojingus sveikatos būklei ženklus išvardija specialistė.

Užsikrėtus Laimo liga, simptomai pradeda ryškėti praėjus 3-30 parų nuo erkės įsisiurbimo. Atpažinti ligą gali padėti besiplečiantis bėrimas aplink įkandimo vietą.

„Iš pradžių bėrimas būna apie 5 cm. dydžio, tačiau jis po truputį plečiasi ir didėja. Daliai ligonių gali pasireikšti ir neryškūs bendrojo pobūdžio simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, sąnarių ir raumenų skausmai. Kiek vėliau gali sutrikti atmintis, miegas, o negydoma liga ilgainiui gali pažeisti visas svarbiausias organizmo sistemas ”, – įspėja specialistė.