Kokios akių ligos yra pačios populiariausios ir gali atsirasti netgi tuomet, kai regėjimas tiesiog puikus? Egzistuoja daugybė akių ligų. Kai kurios iš jų yra įgimtos, kitos – įgytos. Tarp pastarųjų dažniausiai pasitaiko katarakta, glaukoma ir kai kai kurios uždegiminės ligos, pavyzdžiui konjunktyvitas ir keratitas.

Jei akies lęšis (jis laužia ir sintezuoja šviesos spindulius) apsidrumsčia – tai vadinama katarakta. Iš graikų kalbos išvertus “katarakta” reiškia “krioklys”, taigi žmogus aplinką mato tarsi pro krintančio vandens srovę.

Katarktos yra skirstomos į įgimtąsias ir įgytąsias. Pastarosios dažniausiai atsiranda dėl senėjimo,  endokrininių liaukų veiklos sutrikimo, traumų, toksinų ir t.t. Kataraktos vystymosi procesą gali įtakoti tiek vidinis, tiek išorinis poveikis. Tarp išorinių veiksnių labiausiai dėmesį atkreipti reikėtų į traumas, toksinus, chemines medžiagas. Bendrosios ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, inkstų sutrikimai ir t.t. dažnai būna apsunkinamos kataraktos.

Paprastai liga vystosi lėtai – mėnesiais ar net metais. Pirmiausiai žmogus pastebi, kad skaitant jam norisi užsidegti ryškesnę šviesą, vėliau atsiranda sunkumai stebint labai arti arba labai toli esančius objektus. Pablogėja spalvų regėjimas, liejasi raidės, o vėliau ir visos teksto eilutės. Bendras vaizdas tampa neryškus. Kataraktos vystymasis nesukelia skausmų ir akių paraudimų, tačiau vyzdys gali pabalti.

Visiems, kuriems daugiau nei 50 metų, patariama apsilankyti pas gydytoją oftalmologą. Ankstyvoje stadijoje katarakta gydoma lašinamais vaistais, gerinančiai apykaitos procesus. Vėlesnėse stadijoje apsiblausęs lęšiukas gali būti operuojamas. Tai – labai paplitusi akių operacija.

Akių ligos konjunktyvito priežastys gali būti labai skirtingos: bakterijos, virusai, chlamidijos ir t.t. Konjunktyvitas yra užkrečiamas. Infekcija į akis gali patekti per nešvarias rankas, maudantis nešvariame vandenyje, bendraujant su sergančiaisiais. Konjunktyvitas taip pat gali atsirasti ir sergant įvairiomis peršalimo ligomis.

Sergantieji konjunktyvitu ryte prabunda su tarsi prisiklijavusiomis blakstienomis. Akys rausta, prasideda ašarojimas, šviesos baimė, akyje juntamas svetimkūnis, regėjimas suprastėja. Gali prasidėti akių vokų edema, pasirodyti pūlingos gleivės.

Alerginis konjunktyvitas nėra užkrečiamas, o jį sukelia padidėjęs jautrumas tam tikroms medžiagoms, pavyzdžiui vaistams, dulkėms, gyvūnų pleiskanoms, žiedadulkėms ir t.t. Alerginio konjunktyvito atveju kankina akių niežulys, paraudimai, ašarojimas.

Keratitas – rai ragenos uždegimas. Sergančiuosius kankina akių paraudimai, skausmai, šviesos baimė, ašarojimas, atrodo, tarsi akyse būtų svetimkūnis. Požymiai labai panašūs į kataraktą, tik pastarosios atveju nejuntami skausmai.

Keratitą sukelia bakterijos, virusai, grybeliai. Jie gali atsirasti sergant tuberkulioze, sifiliu, herpine infekcija, sinusitu ir t.t. Traumavus rageną, pavyzdžiui, sudavus per akį medžio šaka, infekcija prasiskverbia gilyn į rageną ir prasideda bakterinis keratitas.