Peršalimo ligos – dažnos šaltojo metų laiko palydovės. Jas paprastai sukelia virusai (vien slogą sukeliančio rinoviruso suskaičiuojama apie 100 potipių). Nors peršalimo simptomai ne visada sutampa, tris pagrindinius tikriausiai žinote ir jūs: tai karščiavimas, sloga ir kosulys. Ką daryti, jei atsibudę pajutote, kad nebegalite prakvėpuoti, jums skauda gerklę ir ašaroja akys? Ir kaip atskirti, ar tai banalus peršalimas, ar vis dėlto gripas?

Kaltinti reikia virusus

Tiek peršalimą, tiek gripą sukelia virusai. Peršalimą sukelia rinovirusas, paragripo, sincitinis virusas, kt., gripą – nuolat mutuojantys gripo virusai, todėl kiekvieną sezoną cirkuliuoja vis kita gripo viruso atmaina. Tik štai simptomai abiem atvejais bus panašūs: padidėjusi kūno temperatūra, sloga, kosulys, gerklės ir raumenų skausmai, ir t.t.

Gripas ar peršalimas?

Kadangi simptomai panašūs, atskirti, ar susirgote gripu, ar peršalote, gali būti sudėtinga.

Išskirtinis gripo požymis – staigi ligos pradžia: ligoniui staiga pakyla gana aukšta temperatūra (iki 40 laipsnių), jį krečia šaltis, lenkia prie žemės. Žmogui gali skaudėti gerklę, prasidėti kosulys, tačiau slogos pirmosiomis gripo dienomis dažniausiai nebūna.

Peršalimas vystosi ne taip sparčiai, temperatūra ne tokia aukšta, tačiau nuo pat pirmųjų dienų ligonį kankina sloga.

Raumenų, ypač pečių srities, sąnarių, akių obuolių skausmai dažniau vargina sergant gripu, tačiau labai sunkaus peršalimo atveju simptomai gali būti tokie pat stiprūs.

Kaip sumažinti virusinių ligų riziką?

Gripas ir peršalimas – užkrečiamosios ligos, plintančios oro-lašeliniu būdu. Norite užkirsti joms kelią? Venkite kontaktų su sergančiaisiais, epidemijų metu – nesilankykite masinio susibūrimo vietose, grįžę iš lauko nepamirškite nusiplauti rankas. Taip pat dažniau vėdinkite patalpas – šildymo sezono metu oras jose būna itin sausas, o taupydami šilumą žmonės apie būtinybę vėdinti neretai pamiršta visiškai.


Sauso oro išdžiovintos kvėpavimo takų (nosies, gerklės, bronchų) gleivinės – palanki terpė virusams patekti, nusėsti ir daugintis. Patekę į nosį virusai gali prisitvirtinti gleivinės paviršiuje ir užkrėsti sveikas gleivinės ląsteles – tada ir pasireiškia jau minėti peršalimui būdingi simptomai. Specialūs purškalai, naudojami virusinių ligų profilaktikai ir gydymui, padengia gleivinę apsaugine drėkinamąja plėvele, neleidžia virusams prisitvirtinti prie gleivinės. Tai padeda pagreitinti sveikimo procesą, palengvinti peršalimo simptomus ir užkirsti kelią naujoms infekcijoms bei simptomų atsinaujinimui. Vienas iš tokių preparatų – „Agovirax“. Jį galima naudoti net nėštumo ar žindymo laikotarpiu, taip pat vaikams nuo vienerių metų.

Apsisaugoti nuo gripo padeda ir skiepai. Pasiskiepyti labiausiai reikėtų žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų, širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat vyresnius kaip 60 m. asmenis.

Kadangi virusai labiau kimba prie nusilpusio organizmo, šį būtina stiprinti. Priemonės visiems gerai žinomos, nors ir nelabai populiarios: apsipylimas šaltu vandeniu, fizinis aktyvumas, pakankamas buvimas gryname ore...

Ką daryti susirgus?

Su liga susidoroti turi pats organizmas – jūs galite tik apmalšinti simptomus. Pakaitinkite kojas (į vonelę įberkite druskų, garstyčių, kt.), gerkite daugiau skysčių (po gurkšnelį kitą, bet dažnai). Gerti daug yra svarbu – juk net truputį pakilusi temperatūra suaktyvina skysčių netekimą (dar ir miegodami išprakaituojate apie litrą). Be to, geriami skysčiai palengvina atsikosėjimą, suskystina nosies sekretą, padeda greičiau įveikti kosulį ir slogą.

Jei temperatūra nėra aukštesnė kaip 38 laipsniai, mažinti jos vaistais nerekomenduojama (tokia temperatūra pagreitina medžiagų apykaitą, todėl organizmas geriau kovoja su gripo ar peršalimo virusais). Kita vertus, jei labai sunkiai pakeliate net ir nedidelį temperatūros padidėjimą, ją reikia mažinti.

Vis dar paplitusi klaidinga nuomonė, kad pasveikti nuo peršalimo padės nedidelė alkoholio dozė. Iš tikrųjų tai ne tik sulėtins sveikimo procesą – alkoholio sudėtyje esančios medžiagos silpnina organizmo kovą su virusais.

Dar viena didelė klaida – antibiotikų vartojimas. Antibiotikai virusų neveikia – atminkite, kad šiais vaistais gydomos tik peršalimo ir gripo komplikacijos.

Ir pabaigai: stenkitės visada išlikti geros nuotaikos. Pastebėta, kad patenkinti ir nesijaudinantys dėl smulkmenų žmonės gripu, peršalimo ir kitomis ligomis serga rečiau, o susirgę – perserga lengviau nei pesimistai.

Būkite sveiki!