Gydytojų kardiologų teigimu, apie tokias ligas kaip miokardo infarktas dažnai įspėja įvairūs požymiai, kurie nebūtinai pasireiškia staigiu skausmu širdies plote. Apie širdies sutrikimus ar ligas gali signalizuoti ir iš pirmo žvilgsnio „nekalti“ simptomai, todėl itin svarbu ne tik apie juos žinoti, bet ir laiku atpažinti bei kreiptis pagalbos į medikus. Laiku nustačius riziką, gydytojai gali skirti statinus ar kitas priemones, padedančias sumažinti ligų riziką ar jų išvengti.

Apie širdies ligas įspėja ne tik skausmas

„Skausmas širdies plote pasireiškia nevienodai ir svarbiausia, ką turėtų padaryti gydytojai, tai informuoti visuomenę, koks skausmas signalizuoja apie besivystantį miokardo infarktą ir kitas ligas, – sako Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė. – Apie galimą miokardo infarktą pranešantis skausmas labiau primena sunkumą krūtinėje, spaudimo jausmą, dažniausiai esantį už krūtinkaulio.“

Kartais, pasak profesorės J. Čelutkienės, spaudimą žmonės gali jausti ir po duobute, taip pat – kairėje ar dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Spaudimo jausmui būdinga plisti į kairę arba abi rankas bei į kaklą, rečiau – į žandikaulio plotą. Kai kurie žmonės gali skųstis gumulo jausmu gerklėje. Minėtieji požymiai, besitęsiantys apie 20 min. ir ilgiau, taip pat sustiprėjantys fizinio krūvio metu, yra būdingiausi priešinfarktinei būsenai arba infarktui. 

Dar vienas požymis, kurį išskiria kardiologė, – dusulys, kuris dažniausiai būdingas širdies nepakankamumui, kai šio organo funkcija yra nusilpusi ir krūvio metu žmonės jaučia oro trūkumą dėl širdies darbo susilpnėjimo. Vis dėlto dusulys taip pat gali signalizuoti ir apie miokardo infarktą.

„Kartais žmonės gali jausti širdies plakimo ar perplakimo simptomus, būdingus širdies ritmo sutrikimams. Gali jausti neritmišką, nereguliarų, labai stiprų ar greitą širdies plakimą. Apie širdies nepakankamumą, be minėtojo dusulio, taip pat gali signalizuoti kojų patinimas, bendras silpnumas ar alpimas“, – simptomus vardija J. Čelutkienė. Pajutus aukščiau aprašytus simptomus, rekomenduojama nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Kada privalu kreiptis į gydytoją?

Nedidelis maudimas ar dūrimas širdies plote bei krūtinėje nebūtinai signalizuoja apie rimtas bėdas. Kartais šiuos simptomus sukelia nerimas, stresas. Nors pirmą kartą pajutus nežymų ir greitai praeinantį sunkumą krūtinės srityje į paniką pulti neverta, vis dėlto apsilankyti pas šeimos gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą reikėtų kiekvienam, o ypač – žmonėms, turintiems didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Gydytojas pirmiausia apžiūri pacientą, išklauso širdies tonus, kvėpavimą plaučiuose, įvertina širdies susitraukimų dažnį, pulsą, pamatuoja kraujospūdį ir įvertina kitų požymių būvimą. Tuomet pacientui atliekama elektrokardiograma, padedanti įvertinti miokardo infarkto riziką. Skubiu atveju šeimos gydytojas nukreipia arba greitoji pagalba veža pacientus į penkias stambiausias Lietuvos ligonines, kur yra galimybė skubiai atstatyti širdies kraujotaką. Būtinoji procedūra įtarus miokardo infarktą – kraujo tyrimas, parodantis fermentų pokyčius, susijusius su širdies raumens pažeidimu. Skubios pagalbos skyriuose diagnozei nustatyti atliekami ultragarsinis širdies tyrimas, kompiuterinė tomografija ir esant reikalui širdies zondavimas – invazinis tyrimas įvertinantis širdies arterijų būklę. Kokie tyrimai turi būti atliekami, sprendžia gydytojas, įvertinęs kiekvieno paciento situaciją.

Esant net ir tokiems ankstyviesiems širdies ligų atvejams kaip arterinė hipertenzija ar dislipidemija, šeimos gydytojas vertina, kokia tikimybė, jog šie atvejai baigtųsi infarktu, insultu ar mirtimi. Tuomet gydytojas sprendžia, koks gydymas ar kokios prevencinės priemonės yra reikalingos. Į rizikos susirgti viena ar kita liga mažinimą įeina kraujospūdžio korekcija, per didelio cholesterolio kiekio mažinimas statinais ar kitomis priemonėmis, žalingų įpročių atsisakymas ir fizinio aktyvumo didinimas.

Kai situacija nėra skubi, bet yra širdies ligos įtarimas, šeimos gydytojas nukreipia pacientą kardiologui, kuris gali atlikti krūvio mėginius, ultragarsinį širdies tyrimą, magnetinio rezonanso tomografiją. Atlikęs ir įvertinęs tyrimų rezultatus gydytojas kardiologas nustato diagnozę, skiria gydymą ir prevencines priemones.