20 proc. Europos gyventojų pavasarį, pražydus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausiai nuo jos nukenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių. Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas produktas, gali baigtis net mirtimi.

Verta atkreipti dėmesį į mitybą

„Šienligė – tai augalų žiedadulkių sukelta alerginė liga, kuria paprastai suserga 5–45 metų amžiaus žmonės. Jos simptomai gali progresuoti, komplikuotis bronchine astma ir išlikti visą gyvenimą. Ši liga gali būti paveldima – jei šeimoje abu tėvai yra alergiški, 80 procentų tikimybė, kad ja sirgs ir jų atžalos. Sergančių šienlige nedžiugina ir miesto oro užterštumo problema, nes dėl intensyvios automobilių pramonės mieste didėjantis smogas sulaiko žiedadulkes ir taip gyventojų įkvėptame ore atsiranda daugiau alergijas sukeliančių dalelių. Dėl šios priežasties prognozuojama, kad 2025 metais šia liga sirgs kas antras europietis“, – sako gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė Violeta Kvedarienė.

Pagal tai, kurių augalų alergenai sukelia ligą, galima susirgti pavasario, vasaros, pavasario-vasaros arba vėlyvos vasaros-rudens polinoze. Pavasario šienligę sukelia medžių žiedadulkių alergenai, vasaros – varpinių žolių ir piktžolių žiedadulkių alergenai, pavasario-vasaros – medžių, varpinių žolių, vasaros pabaigos – piktžolių alergenai. Medikai pastebi, kad dėl šios problemos dažniausiai į juos kreipiasi nė 30 metų neturintys pacientai, kuriems trūksta žinių ne tik apie ligos gydymą, bet ir apie tai, kokios galimos komplikacijos, nesilaikant tam tikrų mitybos reikalavimų.

Pasak alergologės, sergantys šienlige gali turėti maisto alergijai būdingų požymių – nuo obuolių, morkų, salierų, riešutų valgymo jiems atsiranda burnos ir gleivinių niežulys, gleivinės tinimas, taip pat gali prasidėti spazminiai pilvo skausmai ar net anafilaksinis šokas. Gydytoja pabrėžia – dėl alerginės kilmės gleivinių paburkimo galimos labai rimtos komplikacijos, tad simptomus vertinti reikėtų labai rimtai: „Dėl suvalgyto obuolio ar morkos ir patinusios gerklės vystosi gerklų edema (tinimas) ir žmogus gali uždusti, dėl suvalgytų riešutų gali įvykti anafilaksijos reakcija ir, nukritus kraujospūdžiui, žmogus gali numirti. Šių reakcijų sunkumas priklauso nuo to, kokiai žiedadulkės alergeno baltymo daliai žmogus yra alergiškas. Būtent dėl šios priežasties reikia išsitirti alergeno rūšį ir imtis gydymo bei profilaktikos priemonių“, – sako dr. V. Kvedarienė.

Ką tokiu atveju rekomenduoja medikai?

Alerginis rinitas pasižymi tuo, kad žmogui pablogėja uoslė, pagausėja išskyrų iš nosies kiekis, kamuoja nosies užburkimas, dėl kurio itin pasunkėja kvėpavimas, taip pat vargina ir nosies niežėjimas ar dažnas serijinis (iki 5–10 kartų) čiaudulys. Net 95 proc. atvejų alerginis rinitas diagnozuojamas kartu su alerginiu akių uždegimu – konjunktyvitu. Pastarojo simptomai – akių perštėjimas, paraudimas, traiškanojimas, vokų patinimas, vaikams – ausų uždegimai. Apie pusė šienlige sergančiųjų, progresuojant ligai, turi dusulio priepuolius, t. y. bronchinės astmos simptomų. Pasak alergologės dr. V. Kvedarienės, minėtų simptomų gerokai sumažėtų, jeigu alergiški žmonės pradėtų gydytis iš karto, atsiradus žiedadulkių pasklidimo laikui, o rudenį, pasibaigus žydėjimo sezonui, atvyktų tirtis ir gydytis pačių alergenų ekstraktu – imunoterapija.


Kaip rašo portalas www.imunoterapija.lt, alergijos simptomus galima sumažinti keliais būdais: mažiau laiko leisti lauke, taip pat grįžus skubėti persirengti, nes ant viršutinių drabužių gali būti likusių žiedadulkių, patariama ir nosį bei gerklę skalauti vandeniu. Kitas, itin paprastas, būdas – prieš išeinant iš namų, nosies vidų patepti vazelinu – taip žiedadulkės neprasiskverbs į nosies gleivinę. Vienas veiksmingiausių gydymo būdų – alergenų specifinė imunoterapija. Šiandien pacientai Lietuvoje jau gali būti gydomi naujausiu šios terapijos gydymo būdu, 5 žolių poliežuvinės imunoterapijos tabletėmis, kurias pacientas turi palaikyti po liežuviu.

Alergenų specifinės imunoterapijos gydymo metodas yra visiškai natūralus, nes gydoma tais pačiais alergenais, kuriems žmogus yra alergiškas: 5 žolių poliežuvinės imunoterapijos tabletės pagamintos iš dažniausiai alergiją sukeliančių žolių alergenų – motiejuko, šunažolės, svidrės, kvapniosios gardūnytės bei pievinės miglės. Tai labai svarbu mūsų šalies pacientams, nes Lietuvoje alergiją dažniausiai sukelia varpinių žolių – motiejuko ir šunažolės – alergenai (žydi pievose gegužės–liepos mėnesiais), tačiau dažnai alergiją iššaukia ir kvapnioji gardūnytė, svidrė bei pievažolė. Tai itin saugus ir moksliniais tyrimais patvirtintas metodas, kuris suteikia galimybę neinvaziniu metodu patiems pacientams gydytis namuose. 2001 m. ir 2008 m. vykusiame Alerginio rinito ir jo poveikio astmos išsivystymui konsensuse (ARIA), imunoterapija pripažinta kaip vienintelis ilgalaikį poveikį turintis alergijos gydymo metodas.

Pasak gydytojos alergologės dr. V. Kvedarienės, šio gydymo metodo saugumas ir veiksmingumas buvo vertinamas dar 1986 metais, kai pirmasis dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tarptautinis klinikinis tyrimas parodė, kad vartojusiems tabletinį imunoterapijos gydymo metodą, lyginant su placebo grupe, simptomų palengvėjimas pastebėtas jau pirmaisiais gydymo metais.

„Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija yra svarbus medicinos pasiekimas. Tai ne injekcinis neskausmingas gydymo metodas, naudojant pačių alergenų ekstraktus, Lietuvoje taikomas nuo 2008 metų. Naujausi klinikiniai tyrimai buvo atlikti 2016 metais, kai buvo lyginami JAV ir Europoje gydytų žmonių duomenys, taikant tabletinės formos imunoterapiją. Rezultatai parodė, kad jau pirmąjį žydėjimo sezoną, po 2 mėnesių, pacientai jautėsi geriau“, – teigia medikė.

Gydytojos alergologės teigimu, taikant šį metodą, yra atkuriamas žmogaus organizmo imuninės sistemos balansas – sumažinama imunoglobulino E gamyba. Pacientui kasdien duodamas tam tikras kiekis alergeno, kurio dozė kas kartą vis didinama iki tol, kol organizmas prie jo pripranta ir imuninė sistema į jį pradeda nebereaguoti. Taikant alergenų specifinę imunoterapiją, ne tik mažėja ligos simptomų ir gerėja žmogaus gyvenimo kokybė, bet ir sumažėja tradicinių cheminių vaistų, veikiančių greitai, bet tik kelias ar keliolika valandų, poreikis. Kartu daliai ligonių sumažėja ir maisto, kuris turi bendrus baltymų junginius ir reaguoja su žiedadulkėmis, sukeliamos reakcijos. Poliežuviniai skystos formos ir tabletiniai alergenai visada sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų nei leidžiamieji, todėl pacientas gali gydytis savo namuose, retkarčiais pasirodydamas pas gydytoją alergologą.

Ypač svarbu tai, kad alergenų specifinė imunoterapija veikia alergijos priežastį, o ne laikinai užslopina pasekmes, todėl priešingai, nei vartojant cheminius vaistus nuo alergijos, baigus poliežuvinės imunoterapijos kursą, galima tikėtis ilgalaikės alergijos simptomų kontrolės. Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija yra vienintelis natūralus gydymo metodas alergijos priežastims gydyti, tuo pačiu apsaugantis nuo paciento įsijautrinimo kitiems alergenams, ir tinkamas metodas alergijai gydyti vaikams nuo 5 metų ir vyresniems.

Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija pripažinta Europoje kaip efektyvus ir veiksmingas metodas alerginiam rinitui, konjunktyvitui, namų dulkių erkučių ir žiedadulkių sukeltai alergijai gydyti, be to, tai – saugus ir efektyvus metodas vaikams ir suaugusiems, skiriant net ir didelėmis dozėmis. Tačiau žinant, kad gydoma pačiais alergijos sukėlėjais – alergenais, visada reikėtų tartis su specialistu, nes nors sunkių alerginių reakcijų, anafilaksijos rizika nedidelė, visgi ji yra.