Ašaros, paraudusios akys, nesibaigiantis čiaudulys, varvanti nosis – taip reaguoja tuopų pūkams alergiškų žmonių organizmas (o šio „gėrio“ dabar pilna visur). Kaip sau padėti?

Greitoji pagalba

Sumažinkite alergenų lygį. Čia gali padėti preparatai, parduodami be recepto. Perkant juos, reikėtų atminti, kad pirmosios kartos vaistai (jie pigesni) turi šalutinį poveikį (sukelia mieguistumą) ir slopina nervų sistemos veiklą. Antrosios ir trečiosios kartos preparatai toleruojami geriau ir veikia daug efektyviau. Paprastai vien tablečių neužtenka – į pagalbą taip pat pasitelkiami ir nosies purškalai bei akių lašai (tai priklauso nuo to, kuris organas nukenčia labiausiai). Svarbu atminti, kad šios priemonės alergijos iš tiesų negydo – jos viso labo nuslopina ligos simptomus.

Druskos terapija. Įsigykite druskos lempą – jos jonai valo orą.

Laikykitės specialios dietos. Kai kurie produktai gali sustiprinti alerginę reakciją, pavyzdžiui: pelėsinis sūris, rūkyti gaminiai, lašiša, kiaulienos išpjova, jautienos filė, vištienos krūtinėlė, soja, žemės riešutai, naminiai mėsos konservai, konservuotos uogos (pavyzdžiui, braškės ir serbentai). Kol visur pilna pūkų, šių produktų geriau nevartoti.

Pedantiška švara. Plaukite rankas kiekvieną kartą, kai tik grįžtate namo – taip nuo odos pašalinsite žiedadulkes. Dažniau keiskite rūbus, o skalbinius dėl tų pačių priežasčių stenkitės džiovinti ne lauke. Kas dieną namuose valykite dulkes drėgna šluoste, plaukite grindis. Darbo vietoje purkškite vandenį ir drėgna servetėle valykite stalą. Bent vieną kartą per savaitę apsilankykite saunoje arba pirtyje – tai padės pašalinti iš organizmo alergenus. Tačiau jeigu turite bėdų dėl spazminio bronchito arba bronchinės astmos, kelionės į sauną ir pirtį teks atsisakyti, kadangi šios procedūros metu įkvėptas drėgnas oras spazmuoja bronchus.

Svarbiausios ilgalaikės užduotys


Pakeiskite gyvenimo būdą. Vienintelis galimas išties veiksmingas alergijos profilaktikos metodas – tai imuniteto stiprinimas. Šios užduoties, deja, per dieną neįgyvendinsite. Pastaruoju metu vis dažniau alergija pasireiškia žmonėms, kenčiantiems dėl lėtinio nuovargio sindromo: esmė ta, kad nuolatinė įtampa stimuliuoja adrenalino ganybą, o jis slopina imunitetą. Dėl šios priežasties patartina daugiau ilsėtis.

Suimkite save į rankas. Alergija sergantiems žmonėms būdingos ne tik fizinės, bet ir psichologinės problemos. Paprastas pavyzdys: jeigu vaikas nuolat girdi, kad yra blogas, jis galų gale pradeda graužtis. Kadangi visi psichiniai procesai atsispindi mūsų organizme, tokiam žmogui gali išsivystyti alergija. Alergija nesąmoningai pasireiškia kaip užgniaužtų negatyvių jausmų ir emocijų (pavyzdžiui, nuoskaudos, pykčio, gailesčio) pasekmė. Slėgti gali koks nors konkretus žmogus, gyvenimo sfera arba konkreti situacija. Svarbu suvokti tikrąją alergijos priežastį. Pasaulis ir gyvenimas neturi būti sterilus – priimkite juos tokius, kokie jie yra.

Atsikratykite parazitų. Neretai alergijų priežastimi tampa glistos. Alergijos apraiškos nuo slogos iki odos bėrimo gali reikšti, kad turite parazitų. Tokiu atveju kovoti su simptomais bus beviltiška – teks pirmiausiai pašalinti kirmėlytes, o tik tada imtis kitų priemonių.

Išsigydykite skrandį. Yra ligų, kurios didina histamino absorbciją arba lėtina jo skaidymą, dėl ko alergija pasireiškia ligoniams net ir po nereikšmingo kontakto su alergenu. Tačiau jeigu jos nustatomos ir pradedamos gydyri, polinkis į alergiją išnyksta ar bent jau pastebimai susilpnėja. Štai kelios virškinamojo trakto negalios: gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas), enteritas (plonosios žarnos uždegimas), kolitas (storosios žarnos uždegimas), hepatitas (kepenų uždegimas), disbakteriozė ir tulžies pūslės persisukimas. Paprastai šios ligos gali niekaip nepasireikšti, tad nustatyti jas pačiam praktiškai neįmanoma. Dėl šios priežasties visiems alergikams rekomenduojama pasikonsultuoti su gastroenterologu. Šie specialistai retai kada skiria augalinės kilmės preparatų, nes tai – stiprus dirgiklis, galintis pabloginti ligonio padėtį. Šiuo atveju geriau pasikliauti chemija. Nors kai kada gali pasirodyti, kad būklė tik pablogėjo (pavyzdžiui, nuo tulžies išsiskyrimą skatinančių preparatų), tai normalu: tulžis pasišalina iš organizmo kartu su alergenais. Po trijų ar keturių dienų paūmėjimas dažniausiai praeina ir savijauta pasitaiso.

Specifinė imunoterapija. Ją atlikti gali tik specialistai-alergologai ir tik nuo rudens pabaigos iki vasaros pradžios. Pacientui duodama dražė su nedideliu kiekiu alergeno. Gydymo kursas trunka nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Taip lavinamas imunitetas, tad prasidėjus vasarai organizmas ne taip jautriai reaguoja į žiedadulkes.

Kodėl teka ašaros

80 % visų atvejų alergija yra paveldima. Likusiesiems ligos simptomai gali pasireikšti dėl blogų ekologinių sąlygų. Alergija – tai civilizacijos liga, organizmo atsakas į aplinkoje esančius alergenus. Nestabili imuninė sistema, susidūrusi su jais pirmą kartą, supranta juos kaip potencialų priešą, tad tuojau pat įsijungia apsauginės organizmo reakcijos: išskiriami antikūnai, kurie atpažįsta „svetimą“ ir puola į ataką. Alergenas palieka savo pėdsaką kraujyje – formuojasi organizmo jautrumas vienoms ar kitoms medžiagoms. Susidūrus su alergenu antrą kartą, prasideda alerginė reakcija.