Nors apie tai nedaug kalbama, tačiau šiuo metu pasaulis patiria jau trečiąją didelę koronaviruso infekcijų epidemiją. Ankstesnių epidemijų patirtis paskatino mokslininkus ir dabar atidžiau pasižiūrėti į vitamino D poveikį viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms. Jau žinoma, kad vitaminas D gali turėti įtakos didesniam atsparumui kvėpavimo takų infekcijoms ir greitesniam sveikimui. Tačiau ar jis sumažina ir riziką susirgti COVID-19?
Apie tai, kaip susijęs kvėpavimo takų atsparumas infekcijoms ir vitaminas D, ir ar papildomas vitamino D vartojimas tikrai gali sumažinti riziką susirgti COVID-19, pasakoja docentė, biomedicinos mokslų daktarė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė.
Imlumas infekcijoms iš anksčiau sietas su vitamino D trūkumu
Gydytoja L. Rapolienė pasakoja, kad ūmios kvėpavimo takų ligos ir iki COVID-19 pandemijos visuomenės sveikatos specialistų buvo įvardijamos kaip viena gyvybei pavojingiausių ir labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Vertinama, kad ūmios kvėpavimo takų ligos kasmet tampa 3,9 mln. žmonių mirties priežastimi. Lietuvoje sergamumas užkrečiamosiomis ligomis kasmet siekia 10–20 proc. visų susirgimų, iš kurių net 96 proc. – per orą plintančios infekcijos.
„Kadangi ūmios kvėpavimo takų ligos yra tokio didelio masto problema, tyrimų, susijusių su jomis ir vitamino D nauda, iš tiesų yra daug. Be to, jau yra ir tyrimų, rodančių, kad vitamino D trūkumas susijęs su sunkesne kvėpavimo takų, tarp jų ir COVID-19, ligų eiga“, – sako gydytoja L. Rapolienė.
Kaip pasakoja pašnekovė, su vitamino D trūkumu gali būti siejamos įvairios kvėpavimo takų ligos. Tarp jų – ne tik įvairūs kvėpavimo takų virusai, bet ir astma, tuberkuliozė, ūminis respiracinis distreso sindromas. Pastebima, kad šio vitamino trūkumas gali būti atsakingas ir už sunkesnę šių ligų eigą, ilgesnį sveikimą po jų. Būtent todėl pradėta svarstyti, ar tinkamas vitamino D kiekis galėtų apsaugoti bei padėtų lengviau sveikti ir po COVID-19.
Mokslininkų dėmesį patraukė ir koronaviruso sezoniškumas
Vienas iš veiksnių, kuris galimai susijęs su COVID-19 ir vitamino D trūkumu, pastebėtas žvelgiant į šios ligos sezoniškumą – COVID-19 protrūkis įvyko žiemą, kai šio vitamino kiekiai organizme mažiausi. Be to, susirgimų skaičius pietiniame pusrutulyje, kur tuo metu buvo vasara, buvo mažesnis.
Kitos galimos sąsajos tarp COVID-19 ir vitamino D pastebėtos tiriant didžiausioje rizikos grupėje susirgti esančius asmenis. „Žinoma, kad vitamino D trūkumas turi įtaką ūmaus respiracinio distreso sindromo – plaučių veiklos sutrikimų – vystymuisi. Be to, mirštamumas nuo COVID-19 vyresniame amžiuje ir sergant lėtinėmis ligomis didėja, o šios būklės kaip tik siejamos ir su mažesnėmis vitamino D koncentracijomis organizme. Šio vitamino kiekį organizme mažina ir įvairių vaistų, tarp jų antibiotikų, priešuždegiminių ir skirtų vėžiniams susirgimams gydyti, vartojimas“, – dėsto pašnekovė.
Atsakingas ir už kvėpavimo takų „gynybą“
Atlikti vitamino D tyrimai parodė, kad šis vitaminas ne tik stiprina imunitetą, bet ir turi tiesioginės įtakos kvėpavimo takams. Taip yra dėl jo teigiamos įtakos kvėpavimo takų epiteliui (dengiamajam audiniui).
„Vitamino D vaidmenį mažinant peršalimo ligų riziką galima suskirstyti į 3 kategorijas: fizinį barjero užtikrinimą, natūralaus ląstelinio (įgimto) ir įgyto imuniteto stiprinimą ir reguliavimą. Taip pat vitaminas D padidina genų, susijusių su antioksidantų veikla, raišką. Tai padeda tinkamai panaudoti vitaminą C organizme. Be to, pasirodo, kad vitamino D, kaip ir COVID-19, keliai „susikerta“ ir kvėpavimo takuose“, – pasakoja gydytoja L. Rapolienė.
Tai patvirtino ir neseniai amerikiečių bei vengrų mokslininkai, kurie nustatė, kad vitaminas D gali sumažinti infekcijų riziką, paveikdamas dvi pagrindines antimikrobinių baltymų rūšis mūsų kvėpavimo takų epitelio ląstelėse.
„Šios ląstelės „iškloja“ kvėpavimo takus ir dalyvauja mūsų įgimto ir įgyto imuniteto mobilizavime ir stiprinime. Taip pat šios ląstelės sumažina virusų dauginimosi dažnį, mažina uždegimą skatinančių baltymų ir didina priešuždegiminių smulkių signalinių baltymų – citokinų – kiekį plaučių audiniuose. Vitamino D gali būti veikiami ir ląstelėse esantys tiesioginio atpažinimo receptoriai, „surenkantys šiukšles“. Taip pat – kiti patogenus atpažįstantys receptoriai, kurie gali duoti imuninį atsaką į virusą kvėpavimo takuose, taip sumažindami viruso plitimą“, – paaiškina gydytoja.
Gali lemti ir greitesnį sveikimą
Kadangi COVID-19 infekcija susijusi su padidėjusiu uždegimą skatinančių citokinų, C reaktyviojo baltymo, padidėjusia pneumonijos, sepsio rizika, ūminio kvėpavimo distreso sindromu ir širdies nepakankamumu, tiriamas ir vitamino D poveikis šiems reiškiniams.
„Moksliniais tyrimais jau nustatytas galimas mažesnio vitamino D kiekio kraujyje ir sunkios pneumonijos ryšys. Taip pat vitaminas D siejamas su uždegimą skatinančių citokinų gamyba, C reaktyviu baltymu, mažesne sepsio, kvėpavimo sutrikimo ir širdies nepakankamumo rizika. Tiesa, šiuo metu vis dar trūksta atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, po kurių galėtume tiksliai nustatyti vitamino D įtaką būtent COVID-19 padariniams“, – pabrėžia pašnekovė.
Vitaminas, kurio karantine trūks dar labiau
Ar galima teigti, kad papildomai gaunant vitamino D sumažėja rizika susirgti COVID-19? „Svarbu suprasti, kad nors vitaminas D turi teigiamos įtakos kovojant su kvėpavimo takų infekcijomis, vis dėlto, jis negali būti laikomas vaistu nuo jų ar pakankama apsaugos priemone. Be to, tam, kad jis padėtų sumažinti kvėpavimo takų infekcijos riziką, jo reikia daugiau, nei siūlo bendros rekomendacijos (600–800 TV)“, – pabrėžia L. Rapolienė.
„Svarbu suprasti, kad tiek mokslinių diskusijų vitaminas D nekeltų, jeigu daugumos žmonių organizme jo būtų pakankamai. Tačiau šio vitamino trūksta daugumai. Net jeigu žmogaus mityba yra subalansuota, jis stengiasi kasdien praleisti bent pusvalandį saulėje, vitamino D atsargos dažniausiai būna nepakankamos. Dabar, gyvenant stresinėmis karantino sąlygomis, kai laikas, praleistas lauke, dar labiau sutrumpėjo, situacija su šio vitamino vartojimu dar labiau pablogėjo“, – pasakoja gydytoja ir atkreipia dėmesį, kad šio vitamino trūksta ne tik Šiaurės, bet ir Pietų Europos gyventojams.
Įtakos turi tik didesni ir dažnai gaunami vitamino D kiekiai
Nors sutariama, kad vienas paprasčiausių būdų užtikrinti vitamino D atsargas – šio vitamino papildai, L. Rapolienė atkreipia dėmesį, kad juos vartojant reikėtų įsidėmėti kelis svarbius dalykus.
„Taikant prevenciją, vitamino D3 papildymas turėtų būti pradėtas arba padidintas keletą mėnesių prieš žiemą, kad 25 (OH) D koncentracija padidėtų iki reikiamo lygio, jog būtų išvengta susirgimų kvėpavimo takų infekcija. Taip pat pastebima, kad šis vitaminas veikia „geriau“, jei yra vartojamas kas dieną arba kas savaitę, o ne suvartojant didelę dozę kartą per tris mėnesius ar pusmetį“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
Vitamino D koncentraciją kraujyje galima nusistatyti bet kurioje kraujo tyrimų laboratorijoje. Šio vitamino koncentracija kraujyje matuojama nmol/L. 75 nmol/L yra rekomenduojama minimali vitamino D koncentracija kraujyje, kurią reiktų pasiekti ir palaikyti, tačiau siektina vitamino D koncentracija kraujyje turėtų būti 100–150 nmol/L. Tokiam lygiui pasiekti reikia kiekvieną dieną stengtis suvartoti 1000–2000TV vitamino D.
